Vaikystės Berže, kaip tavęs ilgiuosi,
Kaip trokštu tavo šilumą pajusti…
Jau taip seniai bent sapnuose tikiuosi
prie tavo balto liemenio priglusti.
Tik Tu meni, kaip žemuogės kvepėjo
mamos suvertos ant ilgiausios smilgos,
kaip mažos kojos šalimais trepsėjo
ir kliuvo už šakų dvi kasos ilgos.
Tu nepykai, kada Sekminių rytą
tavom šakom mes puošėm savo gryčią
Nedaug žalos tau buvo padaryta,
ir tu žinai, mes skaudinom netyčia…
Vėliau, mėnulį ant šakos pavėręs,
švietei man kelią, kad nepasiklysčiau,
kad visą naktį gegužinėj šėlus
laimingai į tėvų namus sugrįžčiau.
O kartą pas tave atėjom dviese –
su tuo, kurį norėjau amžinai mylėti,
ir vietoj priesaikos tą naktį šviesią
tepaprašiau kamieną tavo palytėti.
Ir išėjau su juo, tave palikus vieną…
bet visada, net iš toliausių tolių,
ir karštą vasarą, ir šaltą žiemą
tu mojai man šaka, vis šaukdamas namolio.
Senasis Drauge, aš parlėkčiau vėlei,
bet nebėra namų, ir niekas nebelaukia,
tik vienas TU, šakas dangun iškėlęs,
vis tebesaugai gimtąją palaukę…
2004-12-31 10:20
šiltas,mielas eilius.
2004-12-30 15:32
Galėjai kiečiau parimuoti negu:
ilgiuosi - tikiuosi,
kvepėjo - trepsėjo,
mylėti - palytėti,
nepasiklysčiau - sugrįžčiau,
pajusti - priglusti ir t.t.
2004-12-30 15:04
desertas mano konservatyviam skrandžiui - 5
2004-12-30 12:23
oho kaip liūdnai gražu:(
2004-12-30 12:17
toks ilgesingas ir gražus... nesu iš tų, kurie vertina, tačiau duočiau nors ir 100. į mėgstamus. :)
2004-12-30 10:53
Aha. Liūdnai rašai. Buvo, vyko, o jau nėr.
2004-12-30 09:52
liudna...
2004-12-31 10:20
šiltas,mielas eilius.
2004-12-30 15:32
Galėjai kiečiau parimuoti negu:
ilgiuosi - tikiuosi,
kvepėjo - trepsėjo,
mylėti - palytėti,
nepasiklysčiau - sugrįžčiau,
pajusti - priglusti ir t.t.
2004-12-30 15:04
desertas mano konservatyviam skrandžiui - 5
2004-12-30 12:23
oho kaip liūdnai gražu:(
2004-12-30 12:17
toks ilgesingas ir gražus... nesu iš tų, kurie vertina, tačiau duočiau nors ir 100. į mėgstamus. :)
2004-12-30 10:53
Aha. Liūdnai rašai. Buvo, vyko, o jau nėr.
2004-12-30 09:52
liudna...
|
|