pasiklydus pustamsiuos
venų koridoriuos -
sukepusiom lūpom
ir pavandenijusiom akim -
klaidžioja mano mėlyna Beprotybė,
karts nuo karto sustoja, suleidžia pirštus
į debesinius savo plaukus ir suvokia,
kad
reikia ištrūkt, kad laikas, kad kažkur vėluoja.
atsisėda,
surūko cigaretę.
"kokia panaši į mane" -
pagalvoju.