nekantrus

tavo mintys - detektyvinis romanas,
algoritmais nusitrynusiais nuo vėjo,
tokius gatvėje parduoda kilogramais,
tokiais žiemą šildosi šlavėjai.
nudėvėtas tavo apmaudas, pamiršus
išeini ieškot namų iš kiemo,
tarsi pirštinė, kuriai suplyšo pirštas,
tarsi deimantas, kuriam nukrito žiedas.
ir klajoji - tarp naujienų pasiklydus,
parsiduodi svetimiems reklamos kaina,
ta pilis, kurią matei - priklauso gidui,
ta gentis, kurią skaitei - avių bebaimių.
tavo pėdos mažos, snaigėm krinta,
kai valgykloj gyveni, išnyksta miegas,
jeigu sėlina - nebūtinai tai vilkas,
jeigu brazda - dar nereiškia, kad už sienos.
taip kerti save po šaką, kartuvėms
nepalieki nei menkiausio argumento,
paskutinis tavo priešas - bus palaimintas.
paskutinis tavo raštas - tapo šventas.