kai nemiegu tik aš
ir traukinio mašinistas-
šąla pėdos
bėg (iai) s ridensis apvalus
juodas niekas
ir nemiegos šešėliai
-tik mano pėdos bus šaltos-
traukinio mašinisto ūsais
ridenasi prakaitas
-o aš-nuožmi-
nors negalima visko turėti
ir juk visi keliai veda
į kažkokią pusę
nesvarbu, kad ne visada
į teisingą.
o mes prasilenkiam
basom pėdom
ir atdarais langais
-nežmoniškai alkani poilsio-
o žemė juk apvali
ir juk vis tiek kažkada susitiksim
vėl