nelengva man ten buvo, todėl ir rašiau begėdiškai..ir pati tą jaučiu..bet ko norėt po 12os darbo valandų važiuojant kažkur tūkstančiai km nuo namų..anyway gal iš tikrųjų geresnis var būtų buvęs iš viso nerašyti, bet man tada atrodė kitaip. o jum visiem ačiū už kritiką, nuomones ir komentarus. nors ne tai man visada buvo svarbiausia:) bet dėkui.
mintis? iš tiesų aš tik deduosi protinga, ir todėl mintys man rūpi ne tiek, kiek forma ir išraiška. o čia jokių šamanų ar dvynių nėra, yra žodžiai. neįtikinantys. neišlieta prakaito, neįskverbta minties, kad skaitytojas patikėtų tuo. kad tai, kas parašyta, būtų ir įkurta, sutverta. vos pridengta banalybė. todėl Ryčio asociacija tinka. "išduotų svajonių nepameni"... - apsaugok viešpatie, tokių gėdesių net į dienoraštį nepatariu rašyt. pabaiga vos vos stipresnė, bet tie stiprumai, kuriuos tariuosi įžvelgusi, autorei tikriausiai nutiko atsitiktinai. atsiprašau, bet daugmaž beviltiška. autore. įrodyk kitaip, jeigu sugebi.