apmiręs jausmas
kaip prišalę lūpos
kalėdų tikimybė
blėsta lyg diena
mėnulis skruostą
kitą vėl atsukęs
iš lėto skursta
scena amžina...
susuksiu kamuolį
tyriausio jausmo
ir paridensiu jį
tik tau vienai
kalėdų rytą
rasi prie eglutes
manas viltis
ir meilę
amžinai...