kampus valant

dar bent naktį
dar bent vieną naktį
sukabink žandikaulius
į vieną pyktį
į bent vieną pyktį

atiduok, ką paėmei
iš mano lango
parašyti žvilgsniai
lietumi užpjudė stiklą

dar bent rytą
dar bent vieną rytą
čiupdamas už rankos žadink
iš siaubingo sapno išsiplėšęs
lįsk į mano motinišką kūną
į bent vieną kūną

atsiimk, ką paėmiau
iš tavo durų
suskaičiuoti žingsniai
beldimu sugrįžta
krumplių pagaląsti

dar bent dieną
dar bent vieną dieną
leisk netildomai savęs klausyti
kol voratinklius kampuos iššluosim
mano balsas vėl klūpės ant žirnių
ant bent vieno žirnio

pamylėk, ko dar kiti
neišmylėjo iš žolės
ir galiukais pirštų
smik į žemę
tau namo jau laikas