po vakaro lūpomis
galveles sudėję, sumigom
anapus krantų
šalpusniais apsmigusių
prisnūdo du
gamtos numylėti
gamtos apgailėti
o kas toks Dievulis
kam kojeles nugėlė
kam neužklojo
našlaičiai
kada grįš mamytė
iš karo, iš karo
su švediškais batais - man
ir lenkiškom kojinėm - man
ir tau sakė
tik dar negimiau aš
tada, kai žadėjo
atvirlaiškiais, būdavo
iš pašto parbėgę
mylėdavo mamą
į karą, į karą
užaugsim
ir mes į kariuomenę eisim
mergaitės per karą
ar vilki suknytėm?
mamytės kareiviai
negrįžta
mamytės kareiviai
auksus medžioja
vilki aukseliais
ir valgo auksiniais kardais
sumigom, sumigom
po karo sermėgom