Nuspalvot juodai baltą,
nusvilintais pirštai
pridengtą veidą...
Ir nutyla šešėliai
įkandin sekę,
kai iš gėdos sprunki
jų pėdos atšąla.
Pliušiniais žaislais
numėtytas takas,
kad netyčia suklupus
nesusižeistum...
Vėl ir vėl
išblunka spalvos,
o tyloj rauda
viltis pasislėpus,
kad gyvenimas
vėl
įgaus ryškesnę spalvą,
juk jame šešėliai
neturi sau vietos.
Bet nuotraukos vis tiek,
lieka juodai baltos...