Sniego debesėliai

Bėga skeltalūpis
per laukus sušilęs,
pasakys apuokui
negirdėtą žinią.

Šiandien kai pievelėj
raitėsi prieš saulę,
danguje pamatė
sniego senį snaudžiant.

Vasara už lango,
dar ramunės žydi,
o aukštai va ėmė,
ėmė ir prisnigo.

Juokiasi apuokas,
zuikiui ausys linksta,
debesys iš juoko
lietumi pravirksta.

Va tau ir ištirpo,
Pilki, sniego senis.
Danguje ne snaigės -
debesys gyvena.