Atsisėdo dangus ant akmens,
lyg aš pats užsilipčiau ant kamščio.
Kas užtars, kas tyla pralemens?
Kas pabus mano sieloje ramsčiais?
Aš šlubuoju akim, tu kamščiu
nori džiną anapus užkalti.
Dega prakaitas, spjaudai karščiu -
tik nepleškink danguj mano valties!
Pasislink nuo akmens samanų -
išsižliumbti į patalus noriu.
Užsiklosiu lietum akmenų
ir prasmegsiu negimęs altoriuj.
Susivijo šešėliai many
debesim, samanose ištvirkę.
Kam išeiti iš čia vadini?
Pažymėt samanom mano pirkią?
Aš turiu. Tu turi. Kauburių.
Tai turėk! Išsiskirkim negimę.
Delnuose vakar lietų buriu,
ir tirpdau prigimty kirptą žymę.
Pasigerk ant akmens samanų,
užsikąsk debesim, jei taip nori.
Užsiklosiu lietum akmenų
ir išnoksiu negimęs altoriuj.