Jei kas norės suprasti - ne jiems tas sparnas...
Ir jei norės kas nors padėti - aš būsiu pats sau tarnas.
Būrys kai jai į veidą ziūrėdami šypsojos,
Užmiršo netyčiom ką paliko prie ubago kojos.
Verkti turėčiau, bet aš laimingas,
O ji? Ji kuria vizijas "prasmingas"...
Šalin akis, kam jos tokios reikalingos?
Atleiski, nemačiau praeinant sielos gailestingos.
Lauks miškas jos pamiškėje, ten kur tu miegosi,
Ištieski ranką nors tada, kai apie juos svajosi.
Ateis bekojis laikas, bekvapio vėjo vaikas...