naktiniai pasivaikščiojimai

Tvoroj stovėdami svaiginomės naktim,
delnuose gniaužiau saules naujo ryto,
kaktoj žvaigždė spindėjo. Tylomis
išsėlinom į svirpiančią ganyklą.
Sakei – paliesi žvaigždę – užtekės
Danguj mėnulis aukso gryno.
Jei prisiglausiu – neši į nakties
Slaptingus rojus, užburtus lobynus.
Tiesiau rankas - pabiro spinduliai,
Per pievą nuspindėjo šaltos rasos.
Tu išlėkei į dangų su sapnais.
Kodėl išsigandai aušros, bėrasai?