F.Kafka kaip zuikis: ginamoji kalba

man tėvas nenupirko bilieto pačiam
drovu per žmones brautis
kai niūrūs sėdintys teisėjai
akių peilius į nugarą įsmeigę
fiksuoja lūpom mano judesius be to
ir tikras nebuvau ar egzistuoja
kišenėj reikalinga bilietui suma
nes kartais žmonės ir daiktai pavirsta
beverčiais vabalais su ūsais dar
pabrėžt norėčiau lengvinančią aplinkybę
kad sėdimosios vietos nebuvau užėmęs
laikiaus prie viešojo transporto durų
taip vengdamas prisilietimo sutrikimų tad
atsižvelgiant į tai kas pasakyta
aš siūlyčiau sušvelnint mano bausmę
ir vietoj kvito baudai pasitenkint tuo
kad išlaipintas aš nežinomoj stotelėj
kur agresyvios moterys ir provokuojančios vitrinos
manęs visai nenori
tėve