Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







-- Mucha! -- pergalingai sustūgo Andrėjus, staigiu rankos mostu priplodamas prie drėgno baro paviršiaus tarakoną.

Barmenė, pildanti mudviejų bokalus tuo, ką jie čia vadino alumi, kvailai išsiviepė, gličia mazgote nušluodama ant prišnerkšto grindinio medžioklės trofėjų. Pigioje stoties rajono užeigoje vis labiau mišo aitrių cigarečių dūmai, veidai ir gėrimai. Kalbų kakofonija gaudė visu pajėgumu, alus be pertrūkio tryško iš čiaupų, svaigia puta dribo pervirš bokalų kraštus, gurgėjo stemplėmis žemyn, kapsėjo nuo stalų, rūgo ir dvokė. Aš užsisakiau dar ir degtinės. Ledo, žinoma, nebuvo, citrinos taip pat, o degtinė skoniu labiau priminė žibalą, pašildytą ant lėtos ugnies. Bet trečio bokalo tos rūgšties, to neva alaus, man jau pakako su kaupu. Puikiai pažįstu save. Lėtai gurkšnodamas degtinę ne kartą esu saugiai konservavęsis palaimingoje girtybėje. Iki pat galvos skausmu žymėto pirmadienio ryto.

Tačiau dabar man tai buvo nė motais. Dabar viskas buvo ką tik prasidėję. Andrėjus linksmas sklaidėsi tarp stalų. Iššiepęs, paprastai droviai slepiamas priekinių dantų liekanas, jis svaidė sąmojus, pats iš jų juokėsi, įžūliai klausiamai dairėsi į visas puses ir, matei, jautėsi puikiai. Tai buvo tas Andrėjus, kuris man patiko. Visiška priešingybė kitam, nuobodžiam, kiek nevalyvam tipui, krapštančiam nosį ir snargliuotais pirštais maigančiam, gerai kad savo, klaviatūrą. Šiaip jau Andrėjus -- aukštaūgis, plačiapetis ir gana linksmas, nors kiek kompleksuotas vaikinas -- nuolat pasiruošęs pagelbėti, ypač jei reikia pasigerti ar be tikslo trankytis po miestą.

Čia, už rėksmingai pasaulinio garso vaisvandenių prekių ženklais puoštų knaipės langų, mes atrodėme kaip du obuoliais kimšti kalakutai, kuriuos tereikia pašauti orkaitėn. Mano kiek neapdairiai mėtomi pinigai ir mudviejų padoresnė nei nuolatinių lankytojų išvaizda provokavo nenuspėjamą vakaro pabaigą. Muštynės galėjo įsižiebti akimirksniu ir tikrai būtų kilusios, jei ne Andrėjus. Jis turėjo kažką bendra su šia publika. Žinojo, kaip atsikirsti, kada įžūliai juoktis, o kada nutaisyti supratingą veido išraišką. Čia tokie dalykai buvo itin svarbūs. Galėjai nepasakyti nė žodžio. Vienintelis nevykęs žingsnis ar rankos mostas užtikrintų nepalankų nuosprendį, o tada vienokie ar kitokie padariniai būtų liūdni. Panašu, kad Andrėjaus įžanginio kordebaleto pakako. Mus pripažino. Visi tie tarpuvarčių piratai, buvę ir būsimi kaliniai, laukiamųjų salių pilotai ir išmaldos prievartautojai nusuko akis. Keletas jų įsitaisė prie mudviejų staliuko, kuo mes nesistebėjome -- patalpa buvo sausakimša. Bet gėrimus pirkome atskirai, bent jau pradžioje. Vėliau, kadangi tikrai prisimenu ragavęs bjauraus spirituoto portveino, matyt, buvo ir kokių nors apsikeitimų mandagybėmis. Ką gi, tuo maloniau.

Aplink mažą staliuką, skirtą dviem, susirinko šešių septynių atsitiktinių sugėrovų šutvė ir neilgai trukus jau atrodė, kad visi mes pažįstami nuo smėlio dėžės laikų. Suktas, nuo kojų iki galvos tatuiruotas zekas, du kišenvagiai, mes su Andrėjumi ir senis, nesugebantis artikuliuotai kalbėti, sudarėme tos nuolat kintančios, kompanijos branduolį. Zekas kažkodėl papasakojo senio istoriją. Kaip tas dieną ir naktį, girdomas sukčių, prarado butą ir dabar gyvena tiesiog gatvėje. Nė vieno iš mūsų ši istorija nesugraudino, nors ir kaip karštai senis lingavo galvą ir kažką gargaliavo, pritardamas pasakotojui. Kišenvagiai abejingais veidais lesė moliūgų sėklas ir maukė gėrimus, kas kokiais tik vaišino. Lygiai taip elgėmės visi. Vien aš neliečiau tų sėklų. Man nuo mažens jokios saulėgrąžos ir chalvos neimponuoja. Ir gėriau labiau savo, kad ir neskanią degtinę. Nenorėjau labai maišyti. Išsekus pokalbiui paklausiau, kodėl senis nekalba.

-- Da chren ego znaet, -- paaiškino kažkuris, -- glavnoje pjet. Ir senis, patvirtindamas tuos žodžius, smagiai užsivertė dar vieną portveino stiklinę.

Iš tiesų tai senis kalbėjo. Ir netgi labai daug. Tik garsai, sklindą iš jo burnos, buvo visiškai nesuprantami ir neartikuliuoti. Gal jis buvo kaip nors fiziškai sužalotas ar nuo pernelyg dažno nuodijimosi alkoholiu atrofavosi kokie nors jo smegenų centrai, nesvarbu. Nemanau, kad tai trukdė seniui gyventi. Skėtriodamas rankomis ir nuolat lalėdamas savo kosmine kalba jis be vargo reiškė mintis. Jo paukštikalbė mūsų pokalbiui suteikė ypatingo gyvumo. Iš šalies turėjome atrodyti it kokia tarptautinė asamblėja ar diplomatinis korpusas. Mažasis Babelės bokštas, kurį beveik be pastangų pastatėme, skirtingai nuo biblinio, nė nesiruošė griūti. Andrėjus malė pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai. Zekas vangiai vogravo zonos žargonu. Kišenvagiai, berods lenkai, nebuvo itin kalbūs, bet mielai juokėsi iš visų nešvankybių, nesvarbu, kokia kalba išsakytų. Net laikas sukluso ir nejučia sustojo. Kad ir kiek žvilgčiojau į masyvų laikrodį virš baro, tas, nors ir ėjo, rodė vis tą pačią valandą. Garantuotai buvome patekę į vieną iš tų properšų, kai galima nugyventi tūkstančius įvykių, neprabėgus nė sekundei. Nesijaudinau, man tai nebuvo pirmiena. Siurbiau savo degtinę ir kuo daugiau klausiausi, tuo labiau žavėjausi senio lingvistiniais sugebėjimais. Vis geriau ir geriau supratau tą jo beprotybės liudijimą.

Kai Andrėjus dar kartą grįžo nuo baro nešinas stiklais degtinės aš jau buvau visai kaip dūmas. Akivaizdžiai paskubėjau maukti ir kiek per greit apsinešiau. Vėliau jis pasakojo, kad mus išgelbėjo vokiečių turistai. Mat aš ėmiau pernelyg atvirai gėrėtis seniu. Pamenu tik skaidrias, kone perregimas jo akis žalzganų traiškanų apsoduose ir tai, kaip mes nenuleisdami vienas nuo kito žvilgsnių, kalbamės. Dabar jau mokėjau jo kalbą idealiai. Kiekvienas mūktelėjimas man buvo aiškus ir, dar daugiau, atsakinėjau jam nepriekaištingai tobulais "aoė" bei "ūay". Kalbėjau be akcento. Šios protėvių prokalbės semantika ir sintaksė nebuvo sudėtingos. Kalbant ja svarbesnis jausmas, iliustruojantis garsą, nei pats garsas. Godžiai mėgavausi ta verbalinio bendravimo ištakų versme ir nė nepastebėjau kitų mūsų stalo sėbrų nuotaikų kaitą. Nors pats senis, jei galėtų, liudytų priešingai, jie, gal išskyrus Andrėjų, nusprendė, kad aš tyčiojuosi iš jo. Kaip būčiau galėjęs? Tuo metu senis buvo mano didysis guru. Kartu su juo mes pakilome į himalajiškas suvokimo aukštumas ir galvotrūkčiais lėkėme rizikingais tyrumo skardžiais žemyn, pakeliui man vis labiau apsivalant nuo dirbtinio dekadentiško modernaus žmogaus mentalumo likučių.

Andrėjus jau dairėsi išėjimo link, pasirengęs trauktis su nuostoliais. Tačiau to neprireikė. Kaip tik didžiausios įtampos metu, kai įvykių kontrolė jau beveik visai išsprūdo iš jo rankų, prie užeigos prisišvartavo dviaukštis, tviskantis autobusas, pilnas vokiečių turistų. Taip ir matau, kaip jis be garso atsklendžia iš niekur. Tiesiog pamažu išryškėja pavakario saulės spinduliuose priešais knaipės langus. Šortais pasipuošę, ginkluoti mėgėjiška fototechnika, senyvo amžiaus vokietukai tvarkinga vorele sugužėjo vidun. Rodės, net radijo imtuvas, be perstojo kliegęs į aplinką lengvas rusiškas melodijas, kuriam laikui prarado žadą. Nuščiuvo ir kalbos prie stalelių. Vien smilkstančių nuorūkų dūmai tyliai tebekilo nuodingais liežuviais aukštyn. Vokiečiai gana greitai suprato apsigavę -- jokių vaisvandenių čia nebuvo, nei pasaulinio garso, nei vietinės reikšmės gamintojų. Taip pat organizuotai, kaip ir atėję, amsėdami juokelius, paliko pavojingą knaipės teritoriją. Andrėjui pakako sveikos nuovokos, kad pasinaudotų patogia akimirka ir, nepaisydamas mano protestų, beveik jėga išvilktų mane į gatvę.

Taip ištrūkom iš tos properšos. Gryname ore aš kiek atsigavau ir nesilioviau kvatotis, prisiminęs savo archajinius madrigalus. Andrėjus aiškino, kad per mane galėjom gauti į skudurus, bet dabar, viskam pasibaigus laimingai, juokėsi ir jis. Kumščiuodami vienas kitą ir nepiktai stumdydamiesi pasileidome žemyn, pilies link. Mūsų vis dar laukė kupina naujų staigmenų ir nuotykių penktadienio naktis.
2004-06-03 19:14
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 19 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-05-10 18:57
Strelnikovas
kul
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-16 18:10
Alius Gauriškis
Realus toks. Patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-21 12:52
lateksinė_nindzė
ojoj, vieną Andriejų pažįstu, kaip gyvas nutrauktas ir čia įkeldintas:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-30 20:05
matematinis nulis
geras, net labai geras - ypač pradžia vaizdinga :))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-10 13:01
anuka
įtaigiai rašai. jau sakiau. skaitydama puikiai įsivaizduoju visą veiksmą. net sakyčiau galima ekranizuoti. galėtų būti epizodas filme apie besiritantį žemyn poetą ar kokį kitokį menininką. :))) geras čia, geras.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-07 12:45
Mandarino Svajonė
į mėgstamiausius, tuo viskas pasakyta:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-07 10:06
Asta Fox
labai patiko "pirmiena", geras autorinis naujadaras, shiaip jau matai, visi cia tave gerai vertina, mazdaug isivaizduok, patiko dar ir kaip, gal net i sav. geriausius isipaisysi, be to, jeigu beskaitant juokinga, tai gerai, tai jau talentingai, kaip kad sake vienas toks Brazenas.nzn ko ten albanija prisiknisineja, gal fantazijos per maza, kad personazo veida isivaizduotu:))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-05 08:52
Albanija
Ir netingi taip dailiai rašinėt???
Labai sujektyviai: kol kas vien aprašymas - yra nuotaika. vos pradėdamas auginti įtampą iškart atsitrauki - (kad neprimušė)
Man kiek stringa herojus - kol kas beveidis ir dar nesimpatiškas, todėl arogantiškas nes pirmu asmeniu kalbi.
Aut kalba per manieringa kur apie verbaliką, sintaksę etc. - jis ką filologas???
Senį mistifikavai - patiko, bet turi įprotį pirma pasakyti guru, o tik po to pavaizduoti guru. INTRIGOS mažoka. Nžn ar man skanus tas bomžiškai sovietinis stylas
O visa kita genialu:))))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-03 23:39
Wynona Rider
tvirtai surestas idomus ir siek tiek realistiskas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-03 23:38
Miegapiale
Giaras :}
Viskas labai spalvinga ir įdomiai skaitosi :)))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-03 21:04
19 amžius
che, pamaniau Kunčinas prisikėlė :)
liejas tekstas ne alus. degtinė :))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą