Nešu per gyvenimą
Skaroj tris riešutus.
Miegu virtuvėse
Po kėdėmis ir neturiu
Jokio dievo.
Paparčių žiedais
Maitinuosi, užsigerdama
Sniegu žiemą,
O vasarą – smėliu.
Prausiuos lietumi
Ir žaidžiu su šunimis pievose.
Nešu per gyvenimą
Skaroj tris riešutus.
Tau nešu.
Į kitą sapnavimais
Pasruvusią dabartį.
(aš neprisiliečiau tavęs
nė karto tik dusdavau
vos pažvelgusi į
Tavo vandenynus)
Tyru aklumu gimusysis,
Besimokantis matymo, eik.
Myliu tave taip,
Kad paleidžiu.
(sukepusiose lūpose
plazdenantį šnibždėjimą
nuplauna)
Tik niekas nesako
-ir dar nežinau-
Kaip išvaikyti
Sapnavimus.