Amžiams užslėptas jausmas

Žinau, kad man
Negalima kaip Tau –
Be priekaištų,
Be sąžinės graužimo,
Be amžinos kaltės,
Kad atėjau
Tam neturėdama
Dangaus leidimo.
Tokia tiesa.
Tiktai nesuprantu,
Kodėl abi nešiojam
Jausmą vieną,
Tik Tavo kelias
Buvo be tabu,
O aš pavėlavau
Ne vieną dieną.
Kai švelniai glostai
Mylinčius pečius,
Aš mintimis
Išglostau visą kūną…
Tu nebijok,
Aš tiktai į svečius
Ir tik svajonėse –
Kitaip nebūna.
Net nežinau
Ar dar pavydžiu Tau.
Likimas toks
Ir aš pavėlavau…