vėjuj suskirdusiom lūpom
ir nemiegančiomis akimis
stebi meškerykočius keturis
žilvičiais dykynėj pražydusius
ir be akimirkų blizgančių
be voratinklių su deimantais rasos
be žodelyčių gyveliausių
devyni metai ne viena diena
kai žuveliauji savo laimę
variniam dubeny vandens