jau dulkia spinduliais
ir vėl praskrieja
akimirkų nepažabotų
triada
lengvai
nepreikaištingai švelniai
išsyk abu delnai
po pagalve
sustoja
smelkiasi į pūkus
karštai ir kiaurai
laižo lūpas
po to aukštyn aukštyn
nesuvaldysi
plaukų galais ir
pirštais
stygom
lyg kvepiančiais pūkais
per kaktą
mažyčiais prakaito krisleliais
cikt - cikt - cikt
į taktą
pagalvę
į odą
- Kodėl sustojai?
- Užkimau.