Žinau -
esu poetė
eiliuojanti žodžius,
man noris, kad kalbėtų
eilėraštis už mus.
Kad mintis bėgtų sklandžiai,
suprantama kalba,
kad “rebusus” išspręstų
išvargusi galva…
Gerai,
kad plaukia posmai
čiurlenimu švelniu,
nes kartais atsibosta
ieškot gilių minčių…
Neneigsiu,
mes protingi -
kompiuterių vergai.
Žinau,
kad mes galingi,
nes virsta net stabai…
Suteiksiu žodžiui laisvę,
išskleisiu jo spalvas.
Naivumas tai, apgaulė -
manau, kas nors supras…
Rašyti tarp eilučių?
Dabar tokia mada.
Ir “Nostradamais” būti
ištroškusi karta.
Naujausi mados vėjai
ir pranašai kiti…
O tu šalia stovėjai…
Kokia nepaklusni…