5

Upės krantai, kurie kadaise prilygo Amerikai,
Mano brangus drauge,
Šiandien panašūs į pilką dangų,
Išgręžtą nykios lapkričio liūties.
Mudu eisim,
Be garso tyrinėsim žiogų pėdsakus
Rudam dumble
Įstrigo laikas.
Kai nori - žodžių nereikia.
Aš ištiesiu tau saujas anyžinių saldainių
Tu paimsi vieną, kitą gal įsimesi kišenėn -
Na, žinai, kelionei.

Mano drauge, tas upes,
Kurias mudu laikėme jūra
Šiandien aš perbridau keturis kartus
Už mudu abu, kad būtų teisinga.

Vieną dieną akmenys, ant kurių taip mėgom sėdėti,
Išstos prieš tylą
Ir pravirks gaivia birželio dulksna
Susiglaus upių krantai
Ir mudu sėdėsim, įmerkę basas pėdas
Į šlapią žolę.
Pavaišinsiu tave anyžiniais saldainiais.
Tu paimsi viena, gal du.
Na, žinai, rytojui.

Mano drauge, kaip gelia,
Kad nei šiandien nei rytoj
Tavęs nėra.