Trumpiausias kelias Namo-167

Ant Šatrijos kalno šlaito sėdintys valstiečiai, stebėjo jauną vaikiną, panašu, kad stebėjo savo vedlį ir vykdė visus jo nurodymus, Šis buvo šmaikštuolis, pastebėjo, kad Generalinis štabas juos stebi ir norėdami išsiskirti, priešingai  raudonanosiems Štabo generolams, pasipuošė žaliomis nosimis. Užgavienių šventės dalyviai tai pastebėjo, ir tarp jų,  nevienas šimtas šmaikštuolių, vietoje įprastinių karnavalinių kaukių, pasipuošė žaliomis nosimis, vienam kitam nereikėjo keisti, nes jos buvo gražiai mielynos, voletinės, -buvo gražu.
      Generalinis štabas ir Šturmano Geležėlės komanda, priklausė raudonosių sparnui.
      Jungtiniam orkestrui ir chorui  pritilus, šventės dalyviai ėmė ploti ir reikalauti, kad šventė nesibaigtų, - reikalavo gegužinės. Jei publika reikalauja, -kodėl ne. Generalinis štabas pasitarė, -generolė Dalytė atsistojo, -nusilenkė ir su vytele dešinėje rankoje, dirigento mostais, perdavė žinią Loretai ir Stanislovui. Šie laukė kada galės tęsti savo pareigas, - buvo pasiruošę
        Pasigirdo lengvas, plaukiantis lietuviškas valsas;
                 
                                Plaukia sau laivelis, piliakalnio link,
                                Sėdi jam bernelis, dairosi aplink.

Dalyviai supratę, kad gegužinė prasideda, -ėmė skaduoti: -Valioooo... Valiooo, Štabui... Valso plaukiantis gaudesys nuplaukė po apylinkes, -per miškus ir klonius iki Prūsijos, Livonijos, -iki Vitebsko ir Smolensko.
        Šturmanas atydžiai stebi Generalinį Štabą. Kas pradės gegužinę? Kapitonas Jūzaps, pajautė smailų Štumano žvilgsnį, viską suprato. Apžvelgė Generalinį štabą, -pažvelgė į tris generoles, į brolius Grimus, linktelėjo, ir pirmas nusilenkė Dalytei, paėmė už rankos, švelniai apkabino per liemenį ir ėmė lengvai suktis valso ritmu...
                                Iš abiejų pusių, vien aukšti krantai,
                              Ir vien žali žolynėliai, kur tik užmatai.

Broliams Grimams, buo vienas pasirinkimas, -nesėdieti, o pasekti kapitono Jūzapo ir Dalytės pavyzdžiu, Vyresnis brolis Darius, nusilenkė generolei Rasytei, antras brolis Gediminas, nusilenkė generolei Irutei, trečias brolis Žymantas, nusilenkė-Šimonių Ingridai, švelniai paėmė už rankų, ir visi ėmė suktis valso ritmu...
                                  Bet nenor bernelis jau į juos žiūrėt,
                                  Nes tartum paukštelis ryt turės išlėkt.
     
          Ketvirtam broliui Svirneliui nebeliko poros, bet nebieda, jis jau buvo nužiūrėjęs panelę, -paklo ir ritmo žingsneliais nubangavo link nužūrėtos Naisių gražuolės, grafaitės Aneliukės. Nusilenkė,  paėmęs ranką, pabučiavo, apgliebė per liemenį ir įsiliejęs į bendrą Štabo sukūrį ėmė šokti kartu... 
                         
                                  Dairos, pats nežino, ką jis nor matyt,
                                  Nėr tėvelių, nei seselės, nėr kam nuramint.

                Šturmanas Geležėlė, matydamas, kad jo planas pavyko, neliko abėingas, Pastebėjo, kad Generolo Valdo ilgametė bendražygė Almutė ir trys kart spykerio Česlovo prigauta jo kolegė Lora nenustygsta vietoje, -valsas visus užbūrė. Šturmanas Geležėlė pažvelgė į savo globėją ir bendražygią balta gulbės suknele, - ši taip pat nenustygo vietoje, -paėmė už rankos, apgliebė liemenį ir dar trys poros prisijungė prie Generalinio Štabo. Žemaičiai Jeronimas ir Telesporas taip pat jau buvo prigavę dvi žavias žemaitukes, prisijungė prie visų. Orkestras, matydamas, kad gegužinė įsisiūbuoja, pasibaigus vinam valsui, darniai, po pergroimo, perėjo prie kito.....
                                 
                                    Daug, daug dainelių, mieloji sesė,
                                  Tau padainuoti seiai žadu.
                                  Tikrai nešiandien, tikrai ne šičia,
                                  Toli nuo savo gimtų namų.                 
       
      Samurajus-kamikadzė Gipsis, su savo bendražygiais-piligrimais, matydamas, kad galima pagaliau atsipalaiduot, taip pat prisijungė prie visų. Gausus, tūkstantinis šventės dalyvių iš Žemaitijos, iš visos Lietuvos, kartu su užsienio svečiais, sukosi valso sukuryje... 

                                    Ištiesk, sesule, man baltą ranką,
                                    Pakelk mieloji, žydras akis,
                                    Aš tau priminsiu tėvynę brangią,
                                    Aš tau priminsiu tylias nakti.
           
                Laužai buvo prigęsę, aukštai švietė mėnuo, tūkstančiai šypsenų ir švytinčių akių žiburėlių, sukosi valso ritmu. Visiems buvo gera,
                                 
                                      Kartu užagom, kartu pražydom
                                    Senoj bakūžėj sodžiaus gale.
                                    Tu jaunas dienas praleidai vėju,
                                    Kaip rūta dygus, buvai žalia.
     
    Jungtinis orkestras, choras ir didingaai šokančios poros kartu traukė:

                                    O kai sugrįžim į tėviškėlę,
                                    Mes išdainuosim visas dainas,
                                    Tiktai ne šendien, tiktai ne šičia,
                                    Toli nuo savo gimtų namų.