Žiemos preliudas

Vėl naktis, padange fėjos
Ritina mėnulio diską,
O aplinkui žvaigždės tviska,
„Paukščių taką“
                    siuvinėja.

Gražumėlis nematytas!
Kur esu? Danguj ar žemėj?
Šaltis saujom šerkšną semia,
Sidabrinės snaigės
                      švyti.

Lengvos sniego balerinos
Leidžiasi, grakščiai plevena,
Lyg pūkais nukloja žemę
Ir su meile
                  apkabina.

Dangaus skliautas patamsėja,
Pogulio mėnulis eina,
Kai iš šiaurės šėlsmo dainą
Neša baltakarčiai
                      vėjai.

Rodos, viskas lekia skradžiai:
Miškas, laukas, kalvos, upė,
O, į pūgą įsisupę
Ir pašiurpę, blaškos
                      medžiai.

Miegas trobas užrakina,
Išskleidžia laumyčios šydą,
Ir langų stikluos jau žydi
Orchidėjos
                    sidabrinės.

Kai į rytą atriedėjo
Raudonskruostis saulės ratas,
Keteros pusnynų matos,
Supustytos šelmio
                      vėjo.

Kraipo šaltis ūsą palvą,
Džiaugiasi sukūręs rojų,
Kai, gerokai įdienojus,
Slidės laižo sniego
                          kalvą.