Ankstyvas rytas, gatvės tylios,
Žemaitė rymo apsnigta,
Savam skverely pasipuošus
Baltai, lyg nuotaka tyra.
Balta spalva nuklojo miestą,
Sekmadieninis snaudulys,
Tik Katedra iš tolo šviečia,
Ir gaudžia varpas, lyg šauklys.
Ramybė gaubia baltą sodą -
Sapnuoja žiemiškus sapnus,
Gėlynai, krūmai apsikloję
Snieguolių skraistėm – nepabus.
O ant kalvos - trys kryžiai budi,
Lyg angelai baltais sparnais,
Ramybę miestui jie užbūrė,
Baltais baltais žiemos sapnais.
Ten, kur Neris lėtai sroveno,
Dabar tik ledas po sniegu,
Žiema nuklojo savo kelią,
Tai - jos stebuklas, kaip žavu!
Po truputėlį miestas bunda,
Pasklinda muzika švelni,
Gyvuok per amžius, mielas mieste,
Ir visada - manoj širdy.