Tai šaltukas, tai šaltukas!
Pasikaustė padukus
Ir atvyko pasipuošęs
Sniego kailiniais pas mus.
Ledo roges pasikinkė
Šiaurės elniais keturiais,
Pūtė, kiek jėgų turėjo,
Žvarbų orą pašaliais.
Saulė danguje nušvito,
Tik jos spinduliai šalti -
Šaltis per stiprus, neleidžia
Šilumai pasklist arti.
Taip žiema kelionę tęsia
Savo apsnigtais takais,
Pasikvietus šaltį, vėją,
Kausto ežerus ledais.
Kausto žemės dangą baltą,
Padengtą puriu sniegu,
Sniegas girgžda po batukais,
Šneka savitu balsu.
Gal tai pasaka mažiesiems,
Gal dainelė nuoširdi
Apie ledo pilį baltą,
Stovinčią labai toli.
Ten, kur pūgos gausios siaučia,
Kur ledynų platuma...
- Oi, šaltuk, mums jau per šalta,
Tavo pasaka baigta?