Rašyk
Eilės (66934)
Fantastika (2022)
Esė (1598)
Proza (9760)
Vaikams (2329)
Slam (53)
English (1028)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter

Knygynas manoknyga.lt






Tu matei juos. Jų akys tuščios.
Jie kiekvieną minutę galvoja, kaip nenusipiginti.
Kaip save kuo brangiau parduoti.
Kad jiems viską apmokėtų.
Už kiekvieną dvasinį judesį.
Jie žino, kad ne veltui gimė.
Kad jie pašauktieji.
Bet juk gyvena tik kartą.
Argi tokie gali kuo nors tikėti?

Stalkeris

***

Kaip gera numirti. Nieko nebereikia. Niekas nesvarbu. Neįdomu. Nebenoris nieko norėti. Iš inercijos. Tartumei judėtume. Juk už lango daiktai slenka atgal. Visi draugiški, ramūs. Ir į snukį tikrai negausi. Tai ir nešiuolaikiška būtų. Nes niekas nieko netrokšta. Niekas nieko nesitiki. Numirėliai nerizikuoja. Visada visi laimingi. Tik kažko vis nepatenkinti. Nepatogiu pasauliu ir, svarbiausia, kitais, kurie kažkur apačioj. Visata – tai aš.

Negyvi negyvai negyviesiems. Baisi gėda ką nors jausti. Būtina tai ištrint, blogiausiu atveju – paslėpti. Nenormalus jei skauda. Svarbiausia per daug nesisielot, ką išduodi kitiems. Kuo sąmojingiau ir pašaipiau. Toks lengvai skylėtas pakylėtas. Emocija, požiūris ar, neduokdie, koks nors tikėjimas – blogas tonas. Šaltu krauju, veide nuobodulys. Ironiškos akys. Sotus ir protingas. Truputėlį apsipūtęs. Aplink kumečiai juodnugariai. Argi gali juodnugaris skambinti pianinu, tegu ir mechaniniu?

Madinga, kad būtų daug, steriliai ir be druskos. Kad niekam neužkliūtum. Geriausiai pavyksta išreikšti, kad toks abejingas ir neturi ko išreikšti. Ištrykšti fontanais. Skystis gelsvas, be skonio ir spalvos. Tokia kraujo plazma. Galima gražiai gėrėtis, kaip žaižaruoja po saule.

Meilė yra savigaila. Visa kita prasimanymai ir panelių maivymasis. Žmonija tau skolinga. Kalta, kad nepatenkina. Ko nors trokštantys yra nevispročiai. Norintys ką pakeisti – idiotai. Nenorintys, kad keistųsi – beviltiški albinai. Aš – galaktikoje didingiausia vertybė. Kitos netikros. Arba suvaidintos ir pavojingos. Pasaulis klysta. Žmonės nedėkingi ir kvailiai. Iš aukštai primena skruzdėles. Atsukti jiems nugarą. Nes patys kalti.

Tokių gėrybių gyvenimo prekybcentriuose nesunku gauti. Pridėt pagal skonį sveiko, konkrečia patirtim neužteršto demokratizmo. Mintinai pramoktos išminties. Patarkuoti pelėsinio šmaikštumo, subrandinto uždaruose būreliuose. Gerą žiupsnį paniekos visiems, kam dar kas nors rūpi. Pora šaukštų įžūlumo, tris – nevisavertiškumo, didybės ir kitų kompleksų mišinio. Maišelį smulkiai pjaustytų šviežių įmantrybių, pageidautina literatūrinių, nors galima ir džiovintų. Nepagailėti juodo pavydo.

Metus kitus pamarinuoti filologų maišelyje stiprokai užspaudus, kad negautų oro. Tada – į kokią redakciją, temperatūra – vidutinė, kol gražiai paruduoja.

Ir galim patiekti į stalą šiuolaikinį lietuvių poetą.

Geriausia paduoti kaip dietinį desertą po pagrindinio patriotinio patiekalo. Tinka valstybės mugėse prie apsimestinio optimizmo. Galima ir su kultūriniais žalumynais. Sako, kai kas iš mergaičių elito salonėliuose skanauja su kava. Kartais net labai svarbūs ir stori mėgsta paįvairinimui kaip užkandį prie alaus, nes organizmui nekenkia. Labai tinka kaip suvenyras užsienio svečiui.

***

Kai šėtono šventyklos uždanga plyšo, nuo permainų vėjo apsvaigę visi aplinkui tik traukė ir traukė iš stalčių uždraustus romanus, filmus, eilėraščius. Net tie velniai rusai. Visi tik traukė ir publikavo.

O mes neištraukėm nieko. Mat nieko stalčiuose neturėjom.

Pasirodo, buvom visai geri berniukai ir mergaitės.

Ak, ta kūrybinė rezistencija, laikant šaltą, prakaituotą iš baimės ir susijaudinimo špygą kišenėje! Kaip laukdavom tų užuominų, kokios kalbos būdavo virtuvėse dar neišėjus spektakliui ar knygai! O paaiškėjo, kad ta Ezopo šnekta tebuvo miklus triukas, kurį tyliai laimino gudrūs dėdės kabinetuose aukštomis lubomis. Švilpukas garui nuleisti. Imperinis žaisliukas plebėjų smėliadėžėj.

Juokingiausia buvo po to. Šitiek metų skaniai dejuota. Nėra laisvės kūrybai! Draudžia, persekioja! Neleidžia! Ir štai – bac! – vartai atsivėrė. Rašykit, filmuokit, viskas galima!

Ir stojos tyka. Nieko neįvyko. Tokia dramatiška pauzė porai dešimtmečių. Stalkeris atvedė būrelį šviesulių prie išsvajoto laisvės ir išsipildymo kambario. O tie vidun neina, stovi sau ir spokso į mus pro krentantį vandenį iš ekrano. Vis labai protingai padiskutuoja ir randa daugybę priežasčių neįeiti. Mat kinkos per silpnos.

Viena yra laisvės norėti ir apie ją pliurpti, kita – ją realiai turėti. Ir prisiimti atsakomybę už tai, kas bus. Nes gyvenimas ir laisvė esame mes patys. Tie, kurie sėdi salėje ir žiūri.

Tikram gyvenimui ir laisvei, pasirodo, visada trūksta lėšų.

Na taip, taip. Girdžiu jau – o kur tie korifėjai, kurie anais nelengvais laikais kūrė šiuolaikinę klasiką, vedė tautą, bla-bla-bla? Taip, jie buvo. Ir dar net koks tebėra. Ir tikrai genialūs. Bet ne apie juos ši daina.

O ir tie klasikai jaunystėse nemažai liaupsių žudikams prieiliavo. Ir savo epopėjose rašė tik tai, kas buvo leista. Ir jie nieko stalčiuje paslėpę neturėjo.

O atsiradus tikrai galimybei laisvai kurti, kažkodėl nurimo ir nieko rimtesnio nebesukūrė. Pamatę, kokį velnią išleido iš butelio, dar bandė cyptelėti tautos forumuose. Išsigando kelių bobučių su plakatais. Nutilo, įsiskaudino, susigraudino. Užsidarė tėviškėse. Ir tyliai vienas po kito ėmė grimzt užmarštin. Kai išeina, sukelia masinės isterijos ratilus. Stori ponai ir ponios, neperskaitę nė vienos jų eilutės, sulekia su storais vainikais. Mat proga prie numirėlio įsiamžint.

Zoologijos sode žvėrys tokie nelaimingi… Atidarykim visus narvus! Tai iki valios pasivaikščios! Pasiautės! Kas be ko, sudraskys kokį žioplį. Ir vakarop visi tvarkingai į narvus sugrįš. Ten guolis, šiluma, saugumas ir pašaras.

Nelaisvė buvo mūsų namai.

Ir mes sugrįžom.

***

Senas anekdotas. Visi leidiniai ir leidyklos priklauso sąjungoms! Publikuojame pirmiausia sąjungos narių kūrybą! O jei nori tapti sąjungos nariu – atnešk publikacijų!

Taip, gerbiamasai, tavo tekstai įdomūs, tokie savotiški. Bet žinot, pas mus jau sąjungos narių publikacijoms eilė pusantrų metų į priekį. Todėl artimiausiu metu ir t. t. ir bla-bla-bla. Ir ratas užsidarydavo.

Masonų ložė. Įsiveržimai tik pagal senių rekomendacijas. Drovieji atkrisdavo iškart. Tik itin užsispyrusiems. Per gerus pažįstamus. Ar buvusius grupiokus. Šiaip kokius gimines. Patys patys talentingiausi ir patys patys atkakliausi po ilgų vargų galop prasibrukdavo. Bet vis tiek būdavo suderinama tyliai kabinetuose su kuo reikia. Kad nebūtų koks antisovietinis. Dabar pasakytų patvorinis. Ar dar šiaip koks kitoks. Taip po truputėlį po truputėlį ir tapdavai rašytoju.

Išmokdavai patylėt kur ir kada reikia. Įsiteikiamai šypsotis kokio nupezusio redaktoriaus kabinete, klausydamasis genialių pastabų ir pamokymų. Pažadėti pataisyti tekstą, ir nieko beveik netaisyti, ir prastumti kaip pataisytą. Palengva prasiverdavo redakcijų, leidyklų ir kitų lesyklų, nemokamų kūrybinių namų durelės. Paskui – eilės publikacijoms, knygai, būstui, raštams, premijoms, laidotuvėms. Net intensyviai spurdėję Gabieji – Jaunieji – Maištingieji, priimti į Edeną, greit aprimdavo, susraigtėdavo ir imdavo darniai suktis su visu mechanizmu.

Neskaitant kokios pusantros dešimties išprotėjusių talentų, kurie patys savo gyvenimu kūrė taisykles ir kurių pavardes visi žino atmintinai, tokia sistema tyliai žlugdė šimtus ir nususino visą literatūrą.

Žodžio kultūra, literatūra visada buvo pavojingiausia valdžiai meno rūšis. Visais laikais buvo valdoma per leidybą. Totalitarinė sistema tiesiogiai ir griežtai kontroliavo viską – turinį, autorius, tiražus, galimybes.

Sistemai, kuriamai pasitelkiant demokratines išorines procedūras ir frazeologiją, tokia elgsena neįmanoma, tačiau nesąmoningas kontrolės ilgesys išlieka toks pat stiprus. Dabartį valdo pinigai. Kuo mažiau pinigų skirsi kultūrai, tuo ji bus paklusnesnė ir patogesnė. Autoriai su savo gyvenimo meilėmis ir vaikais taip priklausomi nuo honorarų ir atlyginimų, kad parašys viską arba neparašys nieko, kad išsaugotų per metų metus susikurtą padėtį. Tai ne koks asmeninis trūkumas ar nedora, o aplinkybių visumos formuojamas objektyvus interesas, tampantis visuotine nuostata ir elgesio norma.

Kadaise sistemos kritikas, koks žinomesnis rašantis asmuo buvo didžiai mylimas, išblyškusių panelių gerbiamas pranašas. Dabar tai įtartinas, kažkuo nepatenkintas tipas, kurio materialinė padėtis neaiški ir su kuriuo geriau nesusidėti. Rašytojai tapo prašytojais.

Čia Lietuva. Kas pasikeitė? Tarybų Sąjunga, Tėvynės Sąjunga, Akušerių Sąjunga, Liberalų Sąjunga, Aklųjų Sąjunga, Rašytojų Sąjunga… Uždari profesinio elito būreliai. Viešasis interesas iškaboje. Grupinis širdyse. Didelė naujovių baimė, nes kvepia konkurencija. Tarnų nuolankumas, nes neteksi finansavimo. Maskuojamas išdidžia arogancija. O tai dar kas pamatys pliką karaliaus užpakalį.

Patyliukais numirę žurnalai, kuriuose kadaise gyveno literatūra. Likę keli nostalgiški pavadinimai. Redakcijoms valdžios skiriami grašiai. Už veiklos imitaciją. Ir kad nesikištų kur nereikia. Atseit toks kultūrinis gyvenimas. Tiražai, galintys drąsiai varžytis su provincijos laikraštukais, pragyvenančiais iš skelbimų apie superkamas telyčias. Tykiai nusenę, pavargę ir nuolankūs redaktoriai. Jaunystėje aršiai rašę novatoriškus dalykus. Dabar vangiai tepakovojantys dėl išmaldos kitiems metams. Kad neuždarytų. Nes kur gi eisi su keletu etatinių artimųjų? Kas ir kur bepriims?

Suprantama, jokios gyvos, nebailios, provokuojančios diskusijos aktualia tematika šaltai rūkytuose leidiniuose ieškoti neverta. Nei popieriniuose, nei internetiniuose. Kaip ir kokios nors bent kiek vertingesnės kūrybos. Nes jos redakcijoms ir nereikia. O ir autoriai joms nieko geresnio nebeduoda. Kaupia rimtoms publikacijoms. Ir neklysta. Kūrybinei periodikai jau seniai amžiną atilsį. O literatūrinio gyvenimo be literatūrinės periodikos, be operatyvios naujovių ir diskusijų erdvės dar niekur ir niekada nebuvo.

Lietuvių poezija. Kelios dešimtys įdomių autorių. Keletas visiems žinomų talentų. Ir dešimtys, šimtai, tūkstančiai vidutiniokų, kurie yra svarbiausi. Nes sudaro reikiamą kultūrinę terpę, kur sudygsta didieji. Be šios dirvos nebūtų nieko. Tai būtų normalu kiekvienai literatūrai normaliomis sąlygomis. Gyvas procesas viską atrinktų ir sureguliuotų. Ir pagal vertę, ir pagal lygį, ir pagal skaitytojų skonį visi rastų sau vietą gyventi.

Bėda ta, kad to proceso nebėra.

Nori paskaityti niekalo? Ne šiaip sau nieko gero, o visiško niekalo?

Atsiversk “Literatūrą ir meną”.

***

Ar kas dabar beprisimena klasiką Eduardą, spausdinusį kasmet po kelis storus tomus begalinių tekstų apie nieką ir save tame nieke? Ar kas nors dar skaito nenatūraliai egzaltuotus Salomėjos posmelius ne kaip privalomą pažymiui dalyką? Pačiam sau, vienišais vakarais, sunkią gyvenimo akimirką?

Kas didesnis rašytojas? Ar tas, kuris parašė penkiolika, ar tas, kur penkiolika tūkstančių eilėraščių? Ar vieną, kurį kas nors skaitys pats sau po dešimties metų, kai išeisi? Kas nustatys, kas vertinga? Skaitytojai, kurių greit nebeliks? Ar tie vertintojai, kurie vakar pliurpė vienaip, šiandien kitaip, o poryt sakys trečiaip? Ir tai tie patys asmenys, ir visada neklystantys, ir gaunantys geras algas?

Poezija – rašančiojo pasaulis. Jis jį kuria ir juo yra. Rašyti kam nors kitam paprasčiausiai neįmanoma. Kuriantysis visada rašo tik sau. Kai nerandi to, ko vis lauki ir ieškai, imi tai gamintis pats`. Nuo to viskas ir prasideda. Vienų pasauliai būna artimi vienetams, kitų – milijonams. Ne tas svarbu. Čia kaip meilėje – turi rasti ne visų geriausią, o tą, kuris yra tavo.

Skaitomumas, tiražai poezijoje nereiškia nieko. Tai tik einamojo momento aplinkybių visumos išraiška. Svarbiausia laisvė kurti pasaulį. Jį pateikti kitiems. Kiek žmonių pasirinks tave, tiek tavęs ir bus. Kuo daugiau įvairovės, tuo geriau. Mirtis, jei galimybės nelieka.

O jos vis mažiau. Literatūra kaip kambarinis šuniukas, dėkingai laižanti pašaru kvepiančias plaukuotas rankas. Virtuoziškai vengianti atviriau pasisakyti. Dėl ko visi virtome kambariniais šuniukais. Tyli, mąsli ir patogi kalbėsena apie amžinybes. Rašytojų kasta, baili ir susirūpinusi savo išlikimu. Savo tekstais, publikacijomis ir pavydais. Atsukus užpakalį žmonių skausmui ir viltims. Toks uždaras išrinktųjų klubas. Kur tema apie tikrą gyvenimą – blogas tonas.

Kultūrinius bezdalus tegali išvėdinti jauni. Nesusiję su senių klanu. Jų baimėmis ir saugiais patogumais. Todėl svarbiausias rūpestis – kad nebūtų jaunųjų. Konkurencijos. Kad tik niekas neateitų. Neatidarytų savo krautuvės šalia.

Porelė debiutinių nulaižytų knygelių už valdiškus ar labdaringų ponių pinigėlius. Ar koks kartais pavėluojantis almanachas. Kelios dešimtys autorių gauna istorinę galimybę publikuoti po pusantro eilėraščio. Senatvėje galės parodyt anūkams. Tiek galimybių literatūrai atsinaujinti. Prašlama vis tuštesnis poezijos pavasaris. Poetinis ruduo beveik be skaitytojų, kur autoriai skaito autoriams. Ratilai nurimsta iki kitų metų. Ir vėl kūdroje ramu.

Juokingiausia, kad jaunimas priima senių taisykles. Plakasi į lubas. Brukasi į savitarpio pagalba apsaugotas ir premijomis užminuotas jų erdves. Kantriai laukia malonių ir popierinio išsipildymo.

Daug išmokytųjų meno kalbos. Ir neturinčių ką pasakyti. Kur savilaida, bendraminčių almanachai, kūrybiniai maištai, programiniai manifestai, anderground’as? Kur jauna energija, nonkomformizmas ir veržlumas? Tikėjimas savo jaunyste? Savo naujumo ir jėgos pojūtis?

Daug galinčiųjų, bet mažai norinčiųjų nebebūti geromis mergaitėmis ir berniukais. Būti savimi. Tapti laisvais. Tam nebūtina eiti į “Naują vardą”, kuris jau irgi patyliukais miršta. Galima kurti savo vardus. Vienytis į savus susivienijimus ir savas sąjungas. Internetas begalinis ir laisvas. Tereikia panorėti.

Tik ar bus norinčiųjų?
2017-01-06 00:25
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-11 16:01
demiurgas
Banalumas vulgariai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-09 00:09
pasalietis
Rusteika nediskutavo, išdėstė savo nuomonę, aš išdėsčiau savo.
Rašiau, kad problema yra, bet ne vietoj ir Rusteika nemokėjo skaityti, įsižeidė kaip panikė, tokių daug esu matęs čia.


Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 23:43
Algimantas Rusteika
Diskusija su tagvim baigta. Neįmanoma diskutuoti dėl problemų su tuo, kuris problemą neigia.
Perėjimas ad hominem reiškia nuomonės ir argumentų neturėjimą.
Sėkmės gyvenime be problemų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 21:32
pasalietis
Ir ką Rusteika yra padaręs in real life, kad "būtu geriau" ?

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 19:49
Balbatukas
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 19:31
inv
inv
kodėl manai, kad tai padejavimai, paskaityk to paties Rolando kazlo interviu youtube, jis kalba apie problemas, apie nūdieną, apie visuomenės pulsą - ar jis kalba dejuojančiu balsu :)
Jūs užsidedat sau kažkokį nevykusios bobelės vaizdą, kuri dejuoja, ir atrodo, kad visi tokiu balsu rašo ;)
man patiko šis autoriaus tekstas,  todėl norisi ginti
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 19:19
pasalietis
Rusteika, nenusišnekėk, problema gal ir matoma, bet čia nedėtina kaip "kūryba"  ir dar su "esė" ženklu. Grynutėlaitis politikavimosi briliantas.
Tikiesi kažkokių patarimų čia, užuojautų kniksų reveransų padūsavimų, kaip viskas xrenova ant žemės Lietuvos ?
Staiga išlido viskas, sielai palūžus, ir išsiliejai vienas kaip lauke karys. 

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 18:48
Balbatukas
pasalietis

pats tu esi subinė ir dar išklerusi, jei taip komentuoji ir kitus, niekuo nekaltus taip įvardiji.
Greitas apšaukti, žiūrėk, kad nušiaukiamas netaptumei. Šypsausi, Gaidžio metai, peštukas tikras.

Neniršk, esė - tikroviška.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 18:02
Algimantas Rusteika
Kaip miela ir lietuviška. Niekas problemos nemato. Svarbu įkąsti kitam, o ypač tam, kuris problemą mato ir sako: broliai, sunku mums, padarykime, kad būtų geriau visiems, nes tai mūsų gyvenimas ir kito nebus.

Svarbiausia, kad būtum svarbiausias, ar ne? Tai kas,kad niekam tas nerūpi jūsų svarbumas. Svarbiausia apdergti ir pasijusti nugalėtoju.

Tvarkoj, problemos nėr, viskas Lietuvoj nuostabu ir nieko nedarykim, kad būtų geriau. Tada visiems bus labai gerai, nes niekas nebus už tave svarbesnis.

Šiaip tai diskutuoju su tais, kurie mato diskusijos objektą. Jei kam atrodo, kad nėra apie ką pasikalbėti, tai ką čia veikiat tarp tų, kurie kalbasi?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 17:27
pasalietis
Nesilanko čia genijai, šviežias vaisius irgi gali būti sugedęs, poezijoje kokybė nematuojama autoriaus amžiumi, nesilankyk  renginiuose, kas draudžia būti laisvu.   
Neišsikraipinėk žodžių esmės, balbatuotojau, subinė yra tik palyginus su geriausiais (įsivaizduok, tokių yra). Palyginus.
O tu kaip pletkarka primeti man, būk tai aš apvadinęs rašykus Subine. Atsakinėkit normaliai, be išsip...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 15:52
Balbatukas
pasalietis

jei rašykai - subinė, tai atsakykite, ko tada didieji genijai čia lankosi, rankioja jaunų mintis, kai patys seniai išsisėmę?

O man patinka rašykai, jie yra šviežūs vaisiai ir dar nesugedę. Manau, kad ne vienas dar nustebins, nes turi gyslelę kurti. O tobulėjimui nėra ribų, atsijoja gyvenimas. Ir aš esu už jauną žmogų. Senoji gvardija - svečiai žemėje, turėtų praleisti jaunimą, pečiu remti.

Tenka būti renginiuose, pirmoji dalis, kurioje pristatoma kūryba (kaži kas ten jos labai klauso, gal vienas, kitas) - taip nesvarbi, kad tik greičiau atlikti ir varnelę pasidėti, o jau baliaunoji - save prakišti, apie trečiąją - nebekalbu.

Pasakysiu tik viena, kokią sąjungą besukurtumėte, visos virs į verslą. Turėsite tepti, kad važiuotumėte. Ir nemeluokime sau, organizacija laikosi pinigų turiniu, o pinigai - nagai visų į save riesti. Sunkiai duos poetas poetui ar rašytojas rašytojui praeiti pirm savęs.

Atleiskite, geriau būti laisvam lyg vėjui.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 15:44
pasalietis
Tai yra diskusijos specifine tema, nes dauguma čia nifiga neturi aprašytų patyrimų. Pakliūsit į sąjungas, pasidarysit tokiais pat seniais, ir tiek žinių. Anie irgi jauni buvo. Gėrė su mergom.
Šlovė drakonui.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 14:56
abejojanti
Algimantas Rusteika, atsiprašau, kad po Jūsų kūriniu padariau "turgų".
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 14:13
abejojanti
Malonu, kad grįžote. Ačiū.  Bet tokie argumentai...Ir išvada klaidinga, nes autorius komentare paminėjo, kad  šis tekstas buvo publikuotas Šiaurės Atėnuose. Su Jūsų vertinimu visiškai nesutinku. Vieneto neturėtų iš viso būt vertinime.  Netinka -praeikit, tai taip pat vertinimas. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 14:08
vv
vv
asmeniškai mano viską priima, dar gailiuosi, kad paima. Va vienam almanache paėmė eiles - o jos netobulos, dabar gailiuosi.

ir kitų rašykų daug knygų turiu, esančių autorių rašykuose. Taip, kad pasalieti - prastas Jūsų vaizdas. kai nesusiduriate su rašykais realybėje, tai vaidenasi gal kitaip....;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 13:23
pasalietis
Aš atsakiau, kodėl 1. Nes banalybių banalybė. Tokias "aktualijas" galima rašyti bet kur, bet kada, ir niekada neprašausi. Burbėtojų elitas, kurie čia tokie ereliai, o kur ta jų kūryba ? Nepriėmė redakcijoje. Šakės. Gyvenimo pabaiga.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 12:29
mint
Šis labai. 

Tautos atgimimas įvykęs, jis istorinis. Bet Jūs lenkiate link kitokios rūšies atgimimo - link dvasinio.

Dvasinis atgimimas - kada jis bus? H.Hesė rašė apie istorinius, revoliucijų lūžius išgyvenančias kartas, kaip jos netekę šaknų.

Vidaus karalystė yra kiekvieno viduje. Kai tai, taps visuomenės vidumi - bus dvasinis atgimimas. 

Popperis apie šiuolaikinę visuomenę ir jos priešus taip pat rašęs.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 06:07
abejojanti
Pašalieti, straipsnį įvertinote 1. Pirmiausia, manau tokiais vertinimais taškytis galėtų  būti leista tik tam, kuris gerokai  pranašesnis už vertinamąjį, o  vertinamas darbas būtų visiškai  niekinis. Ir tai... (Deja,kaip teko pastebėti  "Rašyk" svetainėje vertinimo sistema, tai - neretai susidorojimo, kito paniekinimui, pašiepimui panaudojamas įrankis ir tam pavyzdžių ilgai nereiktų ieškoti). Gal Jūs  išties  esate pasiekęs literatūros aukštumas, esate  iš tų, kurio minčių pasirodant laukia nesuskaičiuojama galybė skaitytojų. Šito aš nežinau, bet būtinai nueisiu paskaityti ir Jūsų kūrybos. Bus įdomu susidaryti savą vaizdą kas Jūs, kuo gyvenate, susipažinti su tuo lobiu,  kuriuo dalinatės. Nors, kiek teko pastebėti, ( aišku su  maloniomis išimtimis ir gal Jūs būtent iš jų) gerų darbų  kritikos būklė čia dažnai gerokai blogesnė nei kritikuojamas kūrinys. Dažnai apsiribojama  tik vienu sakiniu ar tik  skaitine išraiška. O kartais ir to nėra. Aš - tik skaitytoja ir akivaizdžiai pastebiu, kad  "Rašyk" svetainėje egzistuoja grupeles vertintojų, kurie tarpusavyje nesiboti  vieni kitiems žarstyti  panegirikos, tik visiškai neaišku už ką.  Bet, kaip skaitytoja, aš suprantu, tai -tik man nepatinkantis kūrinys, kuris galbūt tik manęs nesudomino. Jo vertė nuo to, tikriausiai, ne prastesne ir jis turi savą skaitytoją. Bet ne apie tai kalbėti noriu.
  Taigi, kaip skaitytoja aš taip pat noriu tobulėti ir  todėl norėčiau  sužinoti  kodėl šis straipsnis vertas vieneto. Tik vieneto! Mano nuomone, šis straipsnis vertas ne vieno žurnalo leidėjų dėmesio. Perskaičius Jūsų mintis( tikrai ne argumentuotą komentarą), kilo mintis, kad Jūs neperskaitėte teksto  iki galo.  Tiesa pasakius, pasijutau  įžeista dėl savo, kaip skaitytojos, nuvertinimo:) Ir, jei autorius neklausia, įdomu man, nes aš taip pat įvertinau Algimanto Rusteikos straipsnį, tik ne žodžiais ir ne balais, o pasidalindama su kitais, nes  straipsnis to vertas.  Taigi kodėl? Kad gauti argumentuotą atsakymą čia , kopiją to, ką čia parašiau, nunešiu Jums. (Uch.. dar niekad  tiek  daug nerašiau, bet  užkabinot:) Vertinimas Rašyk'e turi keistis, t.y. būti argumentuotas, kad žmogus galėtų tobulėti. taigi...? ) Tik ar atsakysite ar yra argumentų kodėl tik tiek?



Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 02:38
Algimantas Rusteika
Smagu, kad skaitot. Jei prieštaraujat, vadinasi skauda. Ačiū.
Gal be reikalo čia aš, save aiškinti - gana kvaila ir ar ką duos? Tiesiog noriu, kad suprastumėt.  Aš visai ne prieš institucijas. Ir ne prieš tai, kas yra, ir jokių revoliucijų nesiūlau. Tie, kurie literatūroje yra, gerai kad yra ir daugelis to verti. Ir nesiūlau jokių naujų oficialumų, gink Dieve, tai mirtis. Visos šios dejonės tik dėl mūsų visų.
Norėjau pasakyti, kad esama situacija žlugdo literatūrą, tiksliau jos ateitį, nes sukuria visas įmanomas sąlygas jos mirčiai ir yra bendro degeneracijos vyksmo dalis. Literatūrą žlugdo valdžia su savo kad - tik - ko - neatsitiktų-  politika. Prismaugta finansiškai ir supriešinta kultūra neįgali pasipriešinti valdžios diktatui ir arogancijai. Valdžia labai bijo kūrybinio žmogaus. Ir šita situacija sukurta pasąmoningai, bet tikslingai.
Mes tupim savo narveliuose. Laukiam įvertinimų ir laikų, skaičiuojam ir pykstam. Paskendę iki ausų pavyduose, intrigose ir savigailoj. Yra internetas, yra bendruomenė ir bendras interesas, yra galimybės be jokių institucijų būti laisvais ir gyventi pasauliui. Vartai atidaryti, tik niekas pro juos nežengia.
Nėra nieko baisesnio visuomenėje kaip maištas, negailestingas, kvailas ir naikinantis viską. Ir nėra nieko vaisingesnio ir labiau trokštamo kultūroje, kaip kūrybinis maištas, kuris sulaužo baimes ir sukuria laisvę. Kodėl energijos, skiriamos savitarpio kovoms ir savęs skaldymui, nepanaudoti suartėjimui, bendram tikslui ir šviesai?
Visi literatūriniai sąjūdžiai atidarydavo duris, pro kurias galima buvo įeiti. Nors patys gal ir ne visada ką labai vertingo sukūrė. Užpakaliu jaučiu, kad literatūroje kažkas didelio ir svarbaus ateina. Ir tai bus ne instituciniame gyvenime, o laisvėje ir  internete. Ir kiekvienas galim būti to dalis. Jei tik panorėsim ir tą suprasim.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-07 21:04
pasalietis
Nupaišė apokaliptinį viskampz paveikslą. Nepripažinti genijai valdiškose įstaigose ? Pradėkim nuo to, kad gera poezija turi savo  skaitytojus, o didis dieve, nebe stalčių, o internetų laikai, jei yra kažkas įspūdingo parašyto, tas autorius pasidarytų matomas. Nemaloni abejonė - o gal nieko kažinkokio aukščiau vidutinio neprirašoma tų, kurie skundžiasi labai garsiai ?
Aš pvz. paskaitinėjau knygelę kažkokio ten poezijos pavasario ar rudens ir galiu sakyti drąsiai - subinė prieš tai yra beveik visi rašykai.
Baik čia. 1
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
1 2
[iš viso: 27]
Visuose


Knygos - internetinis knygynas





Lavinamieji žaidimai, žaislai, knygos...

Cloudlix

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą