Trumpiausias kelias Namo-164

Skambant ir pritariant baltam pianinui, nuo aukšto Šatrijos kalno pasigirdo dar  aukštesnis, -sodrus, Tarptautinės, Pasaulinės aukščiausiosios lygos Garbės senatoriaus, Virgilijaus tenoras:                                       
                                           
                                              Kur bakūūūūūūžė samanota,
                                              Kurioje gimiaaaaau.......

              Šalia Šatrijos kalno, Išsipūtusi „karvė“,  dūsaudama kybojo pusiau įtemptom kanapinėm virvėm, -inkaras garantavo, kad „karvutė“ netyčia, su bimbalais nenuzyliuotų per padangę į Prūsus. Iš pintos gondolos, automatiniai dujų purkštukai, kartas nuo karto papūsdavo liepsnos liežuvius, - panašu, kad „telyčaitė“ atsikvepusi, turėtų sumauroti: -Mūūūūū, - bet kurią akimirką gali pakilti ir išnykti naktyje. Ją atskraidęs pilotas labai  pasitikėjo savimi, -jokios apsaugos nepaliko. Taip atrodė pašalaičiams, kad nepaliko, ištikro „teliukas“, slaptai ir patikimai buvo stebimas kelių dešimčių porų akių paskirtų iš Generalinio štabo. Didelis, sibirietiškas  vilkšunis-komisaras Rokis patikimai saugojo objektą ir visą apšviestą ir atžymėtą žemęs plotą.
      Atskraidintos keptos Naisių žąsys buvo išdalintos ir suvalgytos, - ilgas 2016 metų Užgavienių vakaras  neprailgo, plačiai po teritoriją dislokuota sunkioji ginkluotė-orkestrai ruošėsi šventės finalui, - styginiai derino stygas,  dūdos  prapūtinėjamos: -Tū-tū-tūūū... Smulkesnieji, taip pat, -Turli-turli, - ruošėsi šventės uždarymui.  Loretos ir Stanislovo paraginti, jauni pagalbininkai  rūpinosi, kad viskas būtų „O kej“-lakstė po teritoriją, - derino funkcijas.
          Elegija Masiulija su Untinu Gugiu buvo atlikę pareigą, atsiskaitė Šturmanui Geležėlei ir Generaliniam Štabui, galėjo lengviau atsikvėpti ir atsipalaiduoti. Šturmanas buvo patenkintas jų atliktų „žygdarbiu“, todėl, pritaikęs lengatą pateisinamui, Užgavienių progą, nusprendį juos pamaloninti, -patikrino resursus, bet, dėja, kaip čia dabar... resursai baigėsi, bet jis nepasimetė, mirgtelėjo akį ir kilstelėjęs ranką, prigludo... -tyliai į rankovę pašnibždėjo: -Helou.... -Helou Gipsi.... -Kap muni girdi? –Ooo..... -O kej... -Prašom atvykti prie kalno... -Esam kalno dešiniam sparne... -Ja ja.... -Atek  su resursas... -Klausau, Šturmane... -Jau vykstu... -O kej, Kamikadzė... -Laba neskubėk... -Eik palengva, -neištaškyk,  o mes čia, su draugas, dar pasirokousam, - Šturmanas atsiprašęs garbių pašnekovų, tęsė, visai Letuvai svarbų pokalbį. 
        Šturmanas Geležėlė per Užgavienes nenorėjo nuvilti garbius pašnekovus, todėl nebuvo labai griežtas, - nusišypsuojo, pažvelgė į  dimisijos Generolą Valda ir trys kart spikerį Česlovą tarė:
        -Nesijaudinkit vyra, viskas bus gera... -Korupcija, kaip piktybinis auglys, ant Lietuvos kūno išnyks... -Mes, Masiulija ir Unti Gugi, padėsma išoperuoti... –Bet, Gerbiamieji, šiame delikačiame reikale, nereikia persistengti, ir perlaužti lazdos.... -Apsijuoksim prieš gimines ir visą pasaulį... –Mes esam žemaičiai-lietuviai, vadovaujamės iš proteviu paveldėtų sveiku protu, todėl turim  aiškiai suprasti ir atskirti du dalykus, - suprasti, ir Lietuvai  pasakyti aiškiai, kad viskam yra protingos ribos... –Yra ribos ir skirtumas tarp nuoširdžios padėkos, laisvanoriškos, sąmoningos labdaringos aukos.... -Ar galima sakyti, kad tai korupcija? –Aš sakau, kad ne... -Kitas dalykas, kai slaptai, -paniekinus visuomenės interesus, vykdomi piktybiški, savanaudiškai su išskaičiavimais praturtieti, -vykdomi siekiant abipusės naudos, kenkiant visuomenės interesams veiksmai... -Tai yr kita kalba... Tai jau yr bloga... -Laba bloga... Tai yr nusikltimas, - tarė Šturmanas, ir tęsė paprasta šiaulienų tarme: - Kai šie paprasti dalykai bus protingai reglamentuoti, apie korupciją galėsim pamiršti... -Pamiršti, - nes bus svarbesni reikalai... -Visi bus susirūpinę savo sveikata, - norės ilgai ir laimingai gyventi ir tars. –Šalin, inculte-infarkte... -Škac, Mirtie... škac... -Šalin Giltinė... Žmonės gyvens sveiki, ilgai ir laimingai...
          - Po visotino svarstymo ir analizės, - niekam galvos nebeskaudės, -per šventes ir po švenčių, visi šypsuosimės ir vejziesma kur vaikštinie Morta su ąsuočių:  -Morta, Morta, -Dar po kvortą...
        Šturmanas Geležėlė buvo patyręs žvalgas, - netikėtai „Vakarų ekspreso“ mašinistams uždavė klausimą:
                -Elegija Masiulija, kam buvo skirtos „Vakarų Eksprese“ aptiktos liešos? Mašinistas atsakė nedelsdamas... atsakė nerausdamas: – Jas man buvo paskolinęs Untis Gugis, Nidos švyturio reikmėms patenkinti. -Plaukiojantys Kuršių mariose žvejai ir buriuotojai skundėsi, kad šviturys šviečią tik į Baltijos jūros pusę, o Kuršių marios liko be šviesulio. –Kaip tai gali būti? –Klausiu jus, Šturmane, atsakykit man, ne kaip  „Vakaų ekspreso“ mašinistui, bet  kaip žvejui- megėjui ir profesionaliam medžiotojui Elegijai Masiulijai, atsakyk, Vade.
          -Taip taip, suprantu,  mašiniste Masiulija... -Nesijaudink... -Perspiesiu Kapitoną Jūzapą, jam tai turėtų taip pat rūpėti, -Generaliniame Štabe išsiaiškins, ir iki Kalėdų turėtų būti viskas aišku. –O dėl jūsų, Gerbiamas  Elegijau, po Kalėdų, bus taip pat daugiau aišku, -aišku kuria kryptimi jus nuvairuoti... - Viskam turi būti žmogiško padorumo ribos. –Jus, - pirmieji kovotojai su korupcija gaisrininkai- savanoriai, - pasiaukojot... -Savo prestižą, vardan teisingos Žemaitijo ir Lietuvos garbės paaukojot... -Pasiaukojot, kad, vieną kartą būtų visiems aišku kas yra ta korupcija. -Jūs, gesindami degantį korupcijos laužą Lietuvoje, panaudojot paprastą, bet patikimą gesinimo būdą, -Gesinimą  priešine  ugnimi. –Jūs, gudručiai, rizikuodami sukūrėte precendentą neturinčią istoriją. – Sveikinu Jus, karžygiai Unti Gugi ir Elegija Masiulija.... -Esate laisvi... –Laisvi... kol, prireikus, Tėvynė  jus vėl pašauks žygdarbiui...
            „Morta, Morta, -Dar po kvorta... -Kur užtrukai“ -juokaudamas mintyse pagalvojo  Šturmanas...
    Jo, - ilgai laukti nereikėjo, -jo mitys, kaip ir sapnai išsipildo, - čia pat, prie Šturmano kompanijos priėjo grupelė piligrimų. - Vienas, du, trys... šeši, septyni, -aštuntas Samurajus –Kamikadzė Gipsis.  Jie kelias akimirkas žvelgė vienas į kitą, netikėtai, abu priartėjo vienas prie kito ir apsikabino. Šturmanas Geležėlė stipriai apkabino, - priglaudė savo Tėvą  prie krūtinės, ir padėkojo: - Ačiū, Tėve, Tau... -Ačiū kad aš  atėjau į šį Pasaulį... -Ačiū, kad galiu būti prie Šatrijos kalno, kartu su šiais, nuostabiais žmonėmis iš Žemaitijos, iš visos Lietuvos ir atvykusiais svečiais, iš viso Pasaulio...
Kur gimėm, kur augom, kur siūbavo lopšiai,
                                              Sustokime sesės ir broliai....
                              Nuskambėjo per Luokės apylinkes, per Žemaitiją, -per visą Lietuvą...