Don Žuanas . Filestetika

.




Žuanas.  Jisai kiekviename –
Svajoja, vis magus bemat nubusti.
Išraiškingas veidelis, iškalbinga linija stuomens –
Svajos tyloje tai ne kaip varpas girdisi – gongas,
Arba savos gelmės – minties gaudimas neartikuliuotas
Auga akordan, tu pastebi patsai –
Klausimu virsta laikas ir dažosi prasme,
Ją privalai nutverti.

Vyrai svėrę svarbas, minioms įrėžę  savas mintis, įsižiūrėk į juos –
Kiekviename tūlo charakterio Žuanas tūno –
O skirtingi jie: mergišius Faustas skiriasi
Nuo tokio pat savojo sukūrėjo,
Ir liūdno vaizdo riteris – tai ne Bokačio,
Nei perėjūnas  Bomaršė, nei Kazanova,
Nei Žuaną vos primenantis Moljero tvarinys...
Vaikinams tiems baisiai rūpėjo mūsų  herojus –
Kas jis išties, kaip  tokiu tapti, ai, o kaip pabėgti
Nuo tokios dalios? Daugybė interpretacijų tesiekia tiek –
Gi palaidūnas, sapiens pasiekimų niokotojas.
Dar atgailautojas, nuodėmės ir savęs išsižadėjęs.

Falanga šaunuolių, kurios vėliavoje – Žuanas.
Gal, naivuolis, dar ieškai ten gretose ir šitokių –
De Sadas, Froidas – kiek filosofas, kiti –  jų nagrinėti,
Nežinom kaip jie išsigimimo pažymėti, žvaigždėti, kiti
Margi – ir ši kohorta originalybių kalbinga, iškalbinga,
Gabi, tad buitį surikiuos pagal save savan paveikslan –
O tame paveiksle nesilanko Žuanas joks, ir pats Mefistas
Paliko vaizdą tą savieigai – šitie jam vien nuobodūs, –
Tai ne Faustas, kuriam gali ir patarnauti,
Šie panašūs į  Baironą, neišsiaiškinantį,
Kas yra moteris – kas ji yra jam?

Tai kurgi nepakartojama esmė Žuano – nesikartojanti,
Tiktai  išauganti derliám – iš saulės, vasaros lietaus ir vėjo.
– Tas, kursai jaučia ir randa žodį nedažytą, –
Jo moteris yra jo siela.
Be metaforų, be serenadų – taip pat kaip ir su jomis –
Visų pajautų realybė.
Bandau išsemti ir pažint save: tu – kas gražiausia manyje
Ugdanti.
Kas tobulinasi ir tobulėja –  jėgų šaltinis – tu.
Jaučiamà kiekvieną sekundę, – lyg džiaugsmo mirksnis, kartu
Lyg planetos būtis erdvėse, – ne  mintis, nereikia
Sugalvoti, o – būti.

Štai tokios sanklodos svajoklis ir – superheteroseksualus... – ko linksmintis?..
Ne superseksualus – tai vien trukdytų... O  – superhetero.
Nors kiek svarstantis vyras trokšta moters, ir milijonas tų troškimų formų – kiek ir vyrų?
Džiaugsmai ir prakeiksmai. Rask metodą, pamatuok: kraštutinumai ir vidurkis.
Štai ir dairykis, kad suprastum: Žuano nuo vidurkio nė nepamatysi.
Tu – mano siela.  – Žuanui tai nei banalybė, nei  poezija, tai – šventa kasdienybė.

Šitaip atskleidžiu, tai ir žinote, kas gi jisai.
O begalybė nuotykių, avantiūrų, poezijos, mistikos jau parašyta ir vis šviežiai dar rašoma.
Toliau nuo rašliavos ir rašinių tų – Algmar atskleista reiškinio esmė,
Esmė toliau anų – todėl ir šviečia.
Paryškinimui pravers ir šios esė

EPILOGAS

Legenda: jei susiranda, susimyli du viens kitam skirti, du atikmenys, – o tokių porų nedaug visatoje – ne jie vieni tada nudžiunga atpažinę, pamilę, – legenda sako: tada džiaugiasi visa būtis, gal saulė juokiasi žmonėms, ir gal galaktikos sprogstančiomis juodom bedugnėm saliutuoja.
Ar jos, vienintelės, siautėdamas ieško Don Žuanas?
Ei... piemeniška būtų Nerono metodika, o juk nežinom kokių sąveikų bangas sugaudo smegenys, kai prasilenkdami per žingsnį ir per mirksnį spėjame iššifruoti virpesį – čia, ji, – 
Arba viena iš galimybių – išaugti?
Tyli ar kalba susilietusios magnetų linijos.
Ko atsigręžei, kai žvilgsnis tyloje gręžiojo tau pakaušį?
Kažkodėl mokslinčiai nelabai tą tyrinėja. *


IŠVADOS

        Don Žuanas, Miguel Manara, Juan Tenorio, – kiekvieną galì tirti, pažinti – autistą ar gaujos sielą. Daugybė knygų peršviečia šitą tipažą, –  net to neįsisąmoninusių autorių rašiniai. O Žuanas legenda – variantų daugiskaita reali? Mūsiškis sako jums:
        Mes visiškai netrokštame iš paskutiniųjų  skrieti link orgazmo. Tas vyksmas – dėsnis, ir banga pati nuplauks į mūšą. Granito krantą griauna, lūžta ošdama banga, lašuos vorykštė, o saulė spindi iš kiekvienos krypties.  Aistra ir grožis, – ji nuo tavęs, saulė, ir manyje jinai,
Ir gera šviesti.
        Ir labiau Mes mėgstame stebėti vasaros mėnulį – kvepia šienas – ar sąla serenados, – o jis vasaros, visais metų laikais.



*Š. m. 17 gruodžio „Kauno Dienoj“ yra straipsnis apie tuos tyrimus – vis tik tiria...