Jaunas

Jaunas plevėsa vaikščiojo palei krantinę. Upė tarsi bandė paslėpti savo vidų ledu, tarsi skraiste uždengti nuogumą. Jai nesisekė. Nes judri, gaivalinga, vitališka prigimtis suardydavo šviežią ledo plutą.
Plevėsa ant mažo bloknoto piešė seną, surūdijusį laivą. Dirbo skubėdamas. Šalo pirštai. Eskizą įbruko į pačią palto kišenę ir vos ne bėgte pasileido į miesto gilumą. (Prarijo senamiesčio gatvės). Eidamas pro senąjį turgų nusipirko 10-imt kiaušinių už 30-imt kapeikų.
Stipdamas laukė autobuso. Per savo išsiblaškymą įlipo į aut. važiuojantį netinkamu maršrutu.
Grįžęs namo padėjo kiaušinius į kriauklę. Nusimetė kailinius. Susirūpinęs apžiūrėjo pamėlusius pirštus.
Naktį, žiūrėdamas nuobodų kino filmą, suvalgė 10-imt kietai virtus kiaušinius su pigiu majonezu ir druska.
Jautėsi saugiai. Pasitaikydavo akimirkų, transcendentinio džiaugsmo, trapios, (naivios) laimės.

Bendravau su pagyvenusia moterimi. (Keistas rytas.) Kalbėjomės apie reikalus ir t. t. Gal buvau neišmiegojęs? Nežinau. Dėmesys nepastovus. Mintys blaškė. Seniai pamiršti vaizdiniai kilo sąmonėje, užstodami realybę. O ta moteris... Tokia moteriška. Nesąmoningai žvilgsnis sustingo ties jos klubais. Kokie seksualūs klubai. Platesni... Nemadingi. Koks subtilus gamtos žaismas. Ši forma vyrų pasąmonėje kelia netvarką. Tikrai nejauku. Aistra sukilo. Sudrebėjo kūnas nuo noro gauti malonumą. Vos neuždusau. Drebėdamas įkvėpiau oro. Užsimerkiau. Stengiausi nukreipti žvilgsnį ir mintis į šalį. Atsimerkęs pažvelgdavau į sutrikusią moteriškę ir dar labiau suliepsnodavau geismu. Nebegalėjau taip toliau. Atsiprašiau. Svaigdamas pasišalinau.
Kaip tai suprasti? Kuo toliau, tuo blogiau. Gašlumas užvaldė. Noras gauti svilino sąmonę. Bet kuri sutikta moteris kėlė pasiutišką, beprotišką norą. Vidus virte virė.
Užėjau į vyrų tualetą. Užsirakinau kabinoje. Penkias minutes sėdėjau kaip apsirūkęs. Gašlumas geresnis „kvaišalas“ už narkotikus. Gerai „veža“. Bet deja toks pat žalingas (visuomenei ir individui).
Užsirūkiau. Drebantys pirštai vos nulaikė cigaretę. Kumščiais suspaudžiau smilkinius. Ilgai kartojau (retorinį) klausimą: kas čia buvo?
Keliom minutėm išėjau į lauką įkvėpti gaivos. Buvau visas raudonas. Sparti kraujo apykaita. Šaltas oras atvėsino kūną ir aistrą.
Grįžęs bendravau, dirbau lyg niekur nieko. Po kelių minutėlių pajutau, kad esu ramus. Daugiau pašalinės mintys netrikdė veiklos.
Paskambinau mamai, tėvui, sesei, broliui. Palinkėjau geros kloties. Per pietų pertrauką nulėkiau į kavinę papietauti. Prisėdo seksuali moteriškė, kuri ryte sujaukė protą. Papietavom. Papliurpėm. Buvau patenkintas, kad gašlumas nebekankina.
Išėjęs iš kavinės garsiai pasakiau: puiki diena mirti. Seksualioji moteriškė įtariai žvilgtelėjo. Šyptelėjau. Ji atsakė tuo pačiu. Pamanė, kad tai pokštas.
Nesuprantu, kodėl taip pasakiau. Eidamas į darbą bandžiau prisiminti, kur girdėta ši sentencija. Atrodė, kad iš kažkokio seno filmo ar perskaitytos knygos.
„Puiki diena mirti. Puiki diena mirti... “, kartojau mintyse eidamas šalia nuostabios, seksualios, puikios, įspūdingos, pritrenkiančios, mielos, apkūnios, pagyvenusios, fatališkos moters.