„ Įsileisk mane „

Aprašymas.

Kai tik ji užmerkia akis miegant gerklę užspaudžią skausmas ir neįmanoma jo atsikratyti, nes net rėkti nebegali, iš miško tamsos išnyra jis. Iš pažiūros šis vaikinas - mielas, drovus ir velniškai gražus ir ne vien dėl savo tamsių akių, šiek tiek ilgesnių juodų lyg varno sparnai plaukų. Ne jis turi kažką tokio ko pati Doloresa nesupranta. 
  Jis traukia Doloresa taip, kaip niekas kito netrauktų žmogaus, tačiau jos pasidavimas jo traukai, tai tik žaibiškai artėjanti mirtis ir amžinybė kančios pragaro liepsnose. 
  Paslaptingai išgyvenusi šeimos nelaimę, kurioje buvo nužudyti merginos tėvai brolis,  Doloresa persikrausto į mažą ir užmirštą Airijos miestelį pas močiute. Naujas gyvenimas ir visko pradžia, taip turėtų atrodyti viskas, tačiau ne Doloresai, kuri po kiekvienos nakties jaučiasi vis silpnesnė ir silpnesnė ir sapnas bei vaikinas šaukiantis jai. 
  Visa tai ne tobula meilės istorija, o vietų pasikeitimas - jis miręs trokšta grįžti atgal, jo vietoje turi užimti pati Doloresa. 
  Po bandymų išaiškinti, kas tai Doloresa ima suprasti, kad papuolė į mirties spąstus, o su kiekvienu miegu, ji vis arčiau artėją link savo paties mirties. Mergina nepasiduoda ir ima ieškoti atsakymų, o su kiekvienu atsakymu atsiranda dar daugiau klausimų, tačiau ar bus lengva suprasti, kas yra kas? Ar merginai pavyks išsisukti nuo mirties, kai trauka yra milžiniška, o vaikinas trokštantis grįžti atgal ir supratęs, ką rezga Doloresa sugebės ją pasiust į mirtį? Galbūt merginai pavyks išgelbėti ne tik savo siela bet ir kitų, ir taip pat grąžinti ramybe šiam senai mirusiam vaikinui? Ar šiame gyvenime galima sakyti, kad nėra visiškai blogų ir gerų sutvėrimų, ir visi kad ir kokie bebūtų - turi kažką gero?