Šviesa

Prisimenu iš vaikystės seną šaldytuvą
dažniausiai tuščią ir urzgiantį taip piktai
iš alkio virtuvės kampe

lyg ne koks šaldytuvas ten urgztų o šuo
arba vilkas atklydęs
iš pasakų rezervato arba raudonosios knygos

tasai šaldytuvas tvankiom naktimis
prikeldavo nuolat iš miego
burzgimas

vos prasibudęs dar nesupranti
kas čia burzgia
žiūrėk gal bus gegužinis būžys
apvirtęs ant nugaros

prie musių juodais lavonėliais nusėtos palangės
nelyg išbyrėjusiom raidėm iš knygų
senos etažerės
spausdinimo mašinėlės klaksėjimo

lyg rinktų ne tekstą bet grotų kažką
tas klavišų stuksenimas jis gi

kaip genys vaikystės pelkėtam miške
stenografuojantis viską ko mes eidami nepasakom

įsidrožę lazdas
bet nedrįsę teisybės išdrožt į akis
gal nereikia

verčiuosi ant kito šono
bandau iš ausų iškrapštyt gegužinių būžių
pratisą dūzgesį

dar vienas prisiminimas iš vasaros
kai senąjį šaldytuvą varvekliais
apaugusį iš vidaus tirpinom

nelyg alpinistai kapojom ledus
savose everestų viršukalnėse

toks šaltis net nejauti pirštų galiukų
o vasara siaučia už lango
tu stovi lauke ir metu sniego gniūžtę
ir ledą į burną grūduos
lyg šaltmėtinę saldainę

ir vėl nubundu
Viešpatie kaip gi čia šitaip
užmigau dar berniukas
atsikėliau kaip pusamžis vyras
nejau šitiek laiko praėjo

sustojo ir širdys valetams karaliams
ir damoms

užgeso
reaktyviniai varikliai
danguje sprogo tiek supernovų

o šitas senas šaldytuvas
vis burzgia ir burzgia iš alkio

Viešpatie kaip gi čia šitaip
užmigau tarsi pusamžis vyras
o naktį ir vėl prabudau

kaip gegužinis vabalas
nukritęs ant nugaros

vis burzgia ir burzgia many kažin koks
mechanizmas

ir štai:

šaldytuvo durelėms prasiveriant
ant manęs ima kristi
geltona lėkšta

amžinoji šviesa

nežinau ar taip viskas ir turi vykti
mechanizmas paleidžiantis kadrus

dešimtim plaukiantys praėjusių vasarų debesys

ir švieselė nuo balto ir seno
šaldytuvo altoriaus

tiktai tunelio rodos nebuvo
ten kur bėgau basom
tik gaivi ir rasota žolė