Vėmė klube

Tęsinys meilės istorijos, prasidėjusios kitame eilėraštyje
http: //www. rasyk. lt/kuriniai/231130. html

Jis klube nuo devynių
Laukė,
Žinas vos pažiūrėjęs, čia
Patraukė.
Už baro jis sėdėjo su alyvų
Puokšte,
Barmenui linksmas pasakojo
Pokštus.

Jausmai jaunoj širdy vaikino
Žaidė -
Suprato jis, kad tai tikroji
Meilė.
Iš ilgesio jam tyso
Seilė,
Ir stojos jis prie baro vėl į
Eilę.

Štai ir dešimta valanda lėtai
Atėjo,
Tačiau panelė jo į klubą
Neskubėjo.
Liūdnai vaikinas laikrodin
Žiūrėjo,
Širdis tarsi paukštelis jo
Plazdėjo...

Ir štai mobilka berno
Supypsėjo,
Ištraukė, perskaitė... Tada
Nustėro.
„Susirgau, į klubą neisiu“ -
Smogė
Tie žodžiai tarsi kūjis jam per
Koją.

Vaikinas nusivylė, lyg bedugnėn
Krito,
O juk tikėjos vaikčioti už rankų jie lig
Ryto...
Planai sužlugo. Širdyje žaizda
Gili,
Galbūt užgydys ją tekila ta
Skani?

Vaikinas gydė ilgesį ilgai prie
Baro.
Alus, tekila, šnapsas... Juto kylant
Garą.
Nusiėmė jis maikę, girtas šokt
Nuėjo,
Nes kitaip liūdesio įveikti jau
Nebegalėjo.

Ant danceflooro vaikščiojo spalvingos
Šviesos,
Jis šoko breiką vidur salės
Išsirietęs.
Paskui sugundė jį merginų siauros
Kelnės,
Ir kabinėtis puolė bernas tarsi
Velnias.

Nuo vienos jis gavo
Nosin,
Nuo antros jis gavo
Pliuchą,
Trečia spyrė jam į
Pautus,
Kad pakėlė
Sijonuką.

Pas barmeną vėl
Nuėjo,
Verkė, gėrė, širdį
Liejo.
Kai barmenui tai
Užkniso,
Bernas nosin jam
Įkniso.

Sako jam: „mane
Gerbi?
Jeigu negerbi,
Gaidy,
Duok išgert man na
Chaliavu! „
Jam barmenas greitai
Davė.

Smūgį žiaunon tokį
Gerą,
Net nudribo palei
Barą.
Šviesos klubo greitai
Sukos,
Skrandis vartės kaip
Pasiutęs.

Atsikelt jis
Negalėjo,
Link WC net
Nedaėjo.
Keturiom į tūliką
Ropojo,
Apsivėmė ir
Apsisiusiojo.

Ir štai jau tūliko tos grindys
Šaltos,
Plytelės kreminės, ir lubos
Baltos...
Dašliaužęs bernas smigo, po savim
Privėmė,
Prie durų savo išskyrose jis
Gulėjo.

Galvos pakelti negalėjo - viskas
Sukos,
Lemputės šviesios tvieskė, tarsi pragaro
Laužai.
Ir atsijungė bernas tūlike prie
Durų,
Ir kliuvinėjo už jo gulinčio kiti
Bernai.

Prasimiegojęs bernas šokti vėl
Nuėjo,
Nors vėmaluotas ir apspardytas
Labai.
Merginos su juo šokti
Nenorėjo,
Matyt, negundė vėmaluoti
Marškiniai.

Jis bandė mergas vesti šokt per
Jėgą,
Bet gavo snukin nuo mergų ir nuo
Bernų.
Prie baro piktas vėlei jis
Priėjo.
Barmenas jam nepylė. Buvo
Apmaudu!

Tuštėjo klubas, rytas jau
Artėjo,
Jis pagriebė barmeną vėl už
Atlapų.
Į nosį gavo vėlei. Apsauga
Priėjo,
Paprašė jo išeiti. Kaip
Nemalonu!

Jau rytui auštant, bernas namo
Ėjo,
Dainavo popso, liaudies jis
Dainas.
Jis mergai serenadą sudainuot
Norėjo,
Ir nesvarbu kad langas nebe
Tas...

Mužikas storas išlėkė iš
Namo,
Ir užrėkė: „ko staugi
Paryčiais! „
Bernokas staigiai jį nukirst
Norėjo,
Bet gavo lempon su kietais
Krumpliais.

Kaip primuštas šuva, vos pasiekė
Vaikinas
Jau tikrą namą, kur brangioji jo
Gyveno.
Po langu serenada - tartum retro
Kinas,
Girtu balsu, bet iš širdies jis jai
Dainavo.

Pabudo mergina, iš pradžių
Nesuprato,
Pro langą pažvelgė - net
Išsigando!
Apiplyšęs, apsivėmęs, morda visa
Sudaužyta,
Kur jis buvo, kur jis darė? Eikš į
Pirkią!

Ji paguldė berną
Lovon,
Kelnes purvinas
Numovė,
Pabučiavo,
Pamylavo,
Ir šilta kaldra
Apkamšė.

Ir mergina nekaltino savęs
Daugiau,
Kad vakar vakare taip
Apsitriedė -
Suprato ji, kad būna ir
Blogiau,
Kaip visas apdaužytas, apsivėmęs
Miegi.