Vansen 13

בס“ד
VANSEN 13

“Vyriškas vyras, - išlaivina iš potencialo
Žmonos moteriškumą.
Moteriška žmona, - išlaisvina iš potencialo
Vyro vyriškumą. “
Tai lozungas. Ant protestuojančios, maištaujančios saujelės žmonių plakato. Ko jie nerimsta? Nes skaudu matyti, kaip individuolistinis egoizmas užvaldo pasaulį ir griauna šeimos instituciją. Daugeliui neįdomu skaityti. Atrodo nykiai ir nepopuliariai. O jei kas ir perskaito, didžioji dalis neįsigilina, nes neturi gilinimosi instumento, ar tiesiog tingi, o gal neturi laiko... Prašau apmąstyk išsakytą mintį. Jį neįrodyta moksliniais metodais. Tieiog remiasi 5777 metų žmonijos patirtimi. Mano dėstytojas profesorius J. Gudelis mėgdavo sakyti, žmonija nesimoko iš istorijos. Sutinku su šia idėja. De fakto taip yra. Bet de jure privalome mokytis, nebūtina nusisukti sprando, ten kur milijonai prieš tai nusisuko. Kad galėtum mokintis iš to kas buvo reikia žinoti tai kas buvo. Suprantu tave, tai painu. Nes daug žmonių sako „kas buvo“ skirtingai. Patariu kantriai mokintis, lyginti šaltinius, analizuoti racionaliai. Atmetant išankstines nuomones ir mąstymo inertiškumą. Išsiaiškinti kas buvo ir kas yra – gigantiška užduotis. Bet tu gali, ir tai – tavo žmogaus pareiga.
Ester Fengeiden pasakė:
„Didelės svajonės
Priveda prie didelio nusivylimo.
Todėl be abejonės,
Išsivaduok iš iliuzinio mąstymo. “
Šeimyninis gyvenimas sudėtingas socialinis reiškinys. Jį suprasti nelengva. Tavo gyevenimo nepakaks, kad suprastum, kaip teisingai reikia gyventi. Nes daug mačiau mirštančių senolių, kurie taip ir nieko nesuprato. Nugyveno vartotojišką laiką ir baigėsi. Išėjo iš galiojimo kūnas. Sunyko ir nesuprasdami, kur dingo gyvenimas, nustojo kvėpuoti...
Neįrodinėsiu. Tik pasakysiu užuominas, kaip reikia, ir kaip nereikia. Pacituosiu senolių patirtį. O tu pats spręsk kaip išnaudoti gyvenimo likuti iki mirties. O ten pažiūrėsime. Suvesi sąskaitas už padarytus pasirinkimus.
Vyru ir žmona būti sudėtinga. Todėl jau dabar mokinkis. Tai sudėtinga profesija. Reikalaujanti virtuoziško meistriškumo. Butent teisingas, virtuoziškas šeimyninis gyvenimas išugdys tave tikru žmogumi.
Nebijok sunkumų, tai užduotys ir pamokos.
Rašydamas šį tekstą pats suvokiau, kad gyvenu iliuzija. Laimingo, be sunkumų buvimo idėja subyrėjo atsitrenkusi į statistiką ir protą. Kuo aš skiriuosi nuo milijardo žmonių, kurie sudėtingai kontaktuoja su artimaisiais? Niekuo, vadinasi statistiškai turiu kentėti, kaip ir visi. Kai tai supratau, buvo jausmas tarsi verkiu. Po penkiolikos minučių nurimau ir susitaikiau su tokia padėtimi. Pasaulis vėl atrodo vieta, kur įmanoma gyventi.
Sunku atsisakyti svajonių. Nes svajodamas truputėli jaučiu laimę ir malonumą. Tai akių apgaulė. Kadangi pats šį melą sukūriau, ir pamilau kaip Pigmalionas. Sunku paimti kūjį ir suskaldyti tobulo grožio skulpūrą. Jei pats nesudaužysiu, tada suskaldis tikrovė. Žūtis neišvengiama. Geriau pačiam išmesti iš laivo beprasmį, nereikalingą svorį.

VANSEN 14

Suprantantys žmonės kalba, kad kaip žmonių veidai skirtingi, taip ir sielos skiriasi. Mūsų mąstymas, supratimas, tikrovės apibrėžimai skiriasi. Todėl neįmanoma išvengti nesusipratimų ir ginčų. Tai ne bėda, atsiradus problemai ją galima išspręsti. Nelaimė atsiranda, kada bandome, aklai, įtvirtinti savo požiūrį. Kartais mes arti tiesos, kartais toli. Jei ginčo dalyviai nuoširdžiai siekia išsiaiškinti, kaip optimaliausiai spręsti, vertinti situacija. Jei pasiruošę pripažinti tiesą. Tada toks ginčas geras. Jei ne, tada blogai...
Gemora sako, kad šeimoje tarp vyro ir žmonos yra trys skirtumai. Kas jų nesupranta, tas nesugebės sąmoningai pastatyti gerus sąntykius.
„1 – Jie iš skirtingų miestų; 2 – Jie iš skirtingų šeimų: 3 – Jie vyras ir moteris“. Tai reiškia, kad mūsų mentalitetas, buitiniai ir dvasiniai standartai skiriasi. Plius mūsų fiziologija ir siela skiriasi. Kai tiek daug skirtumų, normalu, kad yra vienas kito nesupratimas. Tai ne anomalija. Kūrėjas sukūrė gamtos įstatymus, o konfliktas – naturali skirtumų pasėkmė.
O jei konfliktuoti, tai daryk kaip žmogus. Roiš sako: „nerėk kaip gyvulys“. Profesonaliai, ramiai ir malonia veido išraiška. atlik nuomonių analizę ir sintezę.
Vyras ir žmona turi sulieti fiziologija ir sielas. Kai surasi sau žmona, tada privalote išsikelti sau užduotį, gyvenimo procese suvienodinti mentalitetą.
P. S. VYRAS PRIVALO BŪTI NUOLAIDESNIS už moterį. Tokia prievolė...

VANSEN 15

Tu susižavėjai kūno kultūra. Atrodo, kad per didele svarbą sutekei raumenų lavinimui. Sportas sveikata. Taip kalba minia. O mano pažystamas krepšinio klubo daktaras sako: nori būti sveikas, - nesportuok. Nėra prieštaros tarp šių pasisakymų. Jei sportuosi megėjiškai, truputėli, kiek reikia sveikatai palaikyti, tada raumenų judinimas ir tampymas bus naudingas. Deja profesonalus sportas dažnai žaloja organizmą. Olimpinėse žaidynėse matai stiprius ir sveikus žmones, bet už jų stovi milijonai traumuotų, suluošintų sportininkų, o jų niekas nereklamuoja.
- Man, iš nosies bėga kraujas. – Pasakei ryte rengdamasis. Tikriausiai tau pakilo spaudimas, nosyje kraujegyslės neatlaikė ir plyšo. Manau, kad dėlto kaltas neadekvatus sportavimas. Šią įdėja išsakiau. Tau nebuvo malonu girdėti, kad kritikuoju šios savaitės aistrą.
- Per daug dėmesio skiri raumenims. Juk jie galų gale supus. Kam tiek gaišti laiko ir pastangų? Vakarais, geriau skaityk knygas. Draudžiu prieš miegą sportuoti. Tai gali daryti dienos metu.
- Dieną neturiu laiko.
- Prieš miegą draudžiu sportuoti. Investuok į intelektą, į sielą. O mėsa neišvengiamai subliukš. Po keturiasdešimties – penkesdešimties metų raumenų tonusas silpnėja. Kam tada lavinti tai kas galų gale išnyks.
- O kam lavinti sielą? Kam tas protas?
- Kūnas supus, o siela po mirties bus amžina. Teisingai mąstydamas ir gyvendamas sukursi būsena kurioje…
- O kam man protas ir mintys ten? Koks skirtumas…
- Mintys tai ralybės priežastis, pati realybė ir jos pasekmė. Teisingas mintis mąstydami būsi laimingas. Nuo klaidingų įdėjų žūsta žmonės. Pavyzdžiui Hitleris gyveno neteisingomis idėjomis, užkrėtė vokietijos visuomenę, to pasekmė - Antrasis pasaulinis karas. Žuvo apytiksliai 65 milijonų žmonių. Tikrų žmonių. Neįsivaizduotų. Prie to privedė „Mein Kampf“.
Šiandien girdėjau R. M. Pnteliato žodžius: „Jei asmuo save supranta, kaip molekulių rinkinį, tada kuo skiriasi gyvas nuo mirusio žmogaus? Juk ir čia ir čia tas pats molekulių rinkinys!?! “ Friedrich Engels atsakytų: gyvybė, tai baltymų egzistavimo forma. Mirusiame kūne nevyksta medžiagų apykaita. Tada kuo skiriasi beždžionė nuo tavęs? Jei sakysi, kad ji tavo tolimas giminaitis. Kitas logiškas žingsnis, juk tarp tolimi giminaičiai gali kurti šeimas. Jei žmogus vestu beždžionė tai būtų zoofilija. Kažkodėl evoliucijos šalininkai nekuria darnių šeimų su orangutangais. Dar daug melagingų atsakymų gali išgirsti. Jie iš dalies teisingi (nes mūsų pasaulyje tiesa ir melas, gėris ir blogis susimaišė, reikia turėti gryną protą ir tradiciją, kad atrinktum pelus nuo grūdų), bet neatprašo esminių dalykų, tik nurodo jos neesmines sąvybes. Žinok, kūnas yra antraeilis tavęs atributas. Tai tik drabužis sielai.
Jei nepatinka mano požiūris, prašau įsigilink į kitų žmonių pažinimo kelią. Yra pasaulio filosofai, psichologai. Mokinkis.
Išminčiai sako, kad galima žinoti ir nesielgti remiantis žinojimu. To priežąstis proto ir vaizduotės dichatomija, kuria serga išminties neturintys.
Prašau, būk išmintingas, nebūk kvailys. Nes jei intelektas aukštas, asmuo suprantama, yra protingas, bet elgesys prieštarauja žinojimui, toks žmogus yra tikras, tikras kvailys.
P. S. Prieš kelis metus klausiausi pamoką apie Amerikos ekonomikos specialistą. Nepamenu šio žmogaus vardo. Tik išsakytą įdėją... Jis kalbėjo, kad būdamas jaunuolis, svajojo sukurti ekonomine sistemą, kad visi žmonės būtų aprūpinti, kad nebūtų skurdo. Keturiasdešimt metų dirbo tobulindamas Amerikos ekonomiką. Priėjo išvadą, kad visos ekonominės sistemos yra efektyvios tik su viena sąlyga, kad visi ekonomikos dalyviai yra sąžiningi. Jei valstybinis aparatas, darbininkas, darbdavys bus sąžiningi, jei niekas neapgaudinės, nevoks, neplėšikaus, tada skurdo neturėtų būti. Pasirodo žmonijos sėkmė priklauso nuo sąžinės.
Galvoju, kad ta pati sąlyga būtina visose gyvenimo srityse. Norėdamas sukurti sėmkingą sąntuoką reikia, kad tu ir tavo žmona būtumėte sąžiningi. Jei turėsite bendrą tikslą ir sąžiningai jo sieksite, gal pasieksite. Yra šansas...

VANSEN 16

Teisingumą pastatyk namų centre. Bet jei namus valdysi tik teisingumu, juos sugriausi, tad būti teisingumą paskaninti gailestingumu. Viena psichologė pasakė:: Meilė šeimoje? Kokia meilė. Ji baigiasi po dviejų gyvenimo metų, maksimum. Reikia išmokti nežudyti, nesmaugti, neskaudinti, neįžeidinėti vienas kitą. Jei taip išmoks daryti, tada sakau, kad tokia sąntuoka sėkminga. “ Sutinku, kad reikia išmokti neskaudinti. Bet tikra meilė nesibaigia savaime. Tai ką psichologė vadino meilė, iš tikro yra tik įsimylėjimas. Jis iš tikro laikinas. Tai mechanizmas įdėtas į mūsų organizmą, tam kad apakę sukūrtume šeimą. Tai cheminė reakcija, saldi, bet trunkanti neilgai. Šis periodas duotas tam, kad per kelis mėnesius, ar metus, kol chemiją apakina protą, apsitrintume ir suvienodėtume. Per šį laikotarpį būtina aktyviai kurti meilę. Ką reikia daryti? Kaip pereiti nuo meilės kuri priklauso nuo aplinkybių, prie meilės kuri nuo nieko nepriklauso? Kaip mylėti žmoną, vien tik todėl, kad ji tavo žmona? Kaip mylėti moteriai vyrą, vien už tai, kad jis jos vyras?
Išminčiai duoda receptą“
A – Atleisk;
B – Užleisk ir nusileisk;
C – Padėk;
D – Prisiimk atsakomybę.
Tik šie sąntykiai sukuria meilę ir yra meilės išraiška Aistra ir noras pasitenkinti žmonos kūnu ir asmenybe, tai yra ne meilė, tai tik noras pasotinti nepasotinamą organą. Mano, man, dėl manęs, manyje, kiek į save nekiši savo žmonos teikiamą malonumą tam galo nebus... E. Fengeiden sako, kad niekas nemėgsta emocinių prievartautojų. Ji pataria išmokti: duoti ir džiaugtis tuo.
Vyriškumo prigimtis duoti. Jei žmona patenkinta savo vyrų, tai didelis pagyrimas vyro savimeilei. Jei vyras duoda rūpestį, finansus, save, o žmona- dėkingai priima, tada toks vyras jaučiasi vyru.
Pats kartais jaučiu baimę, kad žmona nepatenkinta manimi. Kartais ši mintis suvokiama, bet dažniausiai ji lieka neišsakyta ir vidinis nepilnavertiškumo jausmas atrodo be priežasties. Kai ji patikina, kad patenkinta mano darbo rezultatais, rūpesčiu ir meilės išraiškomis, tada jaučiuosi gerai.
Patarimas:
Vyras turi išmokti duoti;
Moteris turi išmokti duoti dėkingumą.
Nes jei duodama, ir nėra adekvataus atsako, tad galioja kita taisyklė kuria išgirdau iš L. Prais lūpų. Jis skaitė Maaral komentarą berešit knygai. Mintis skambėjo taip: „Draudžiama daryti gerą, tam kuris yra nedėkingas. “
Negalima tuo, ką pasakiau vadovautis aklai. Turi pats numatyti prie ko prives vienas ar kitas poelgis. Pats atsakai už savo ir artimųjų gyvenimą.

VANSEN 17

Cipora Charitan pasakė: giliai esu įsitikinusi, kad kai teisingai tvarkome namų ūkį, yra daug mažesnė reikmė, dirbtinai, psichologinių triukų pagalba, palaikyti taiką. Grįžtant į tvarkingus, malonius namus šeimos nuotaika daug geresnė. Mažiau išorinių, dirginančių aplinkybių, korios sukelia įtampą namuose.
… Tu žinai, kad mažai skiriu dėmesio namų ruošai. Kažkaip savaime viskas vyksta, šiek tiek chaotiškai. Jei namuose didelė netvarka, visada jaučiu susierzinimą. Tu tą taip pat gerai žinai. C. Charitan siūlo padaryti du namų darbus, kad suvoktum kas vyksta namuose.
A. – Padaryti laiko kontrolė. Reikia surašyti kiek laiko esi namuose ir kaip šį laiką išnaudoji.
B. – Padaryti išlaidų ir pajamų sąrašą.
Pasistengsiu šį darbą pavesti tau. Tu pastovesnis ir sąžiningiau atlieki užduotis. Greitai gyvensi sąvarankiškai, todėl svarbu išmokti teisingai disponuoti laiko, materijos resursais. Pirmas žingsnis – suvokti, kiek laiko ir pajamų turi ir kur visa tai nueina.

VANSEN 18

Kai prilietei ranka prie burnos, prisiminiau istorija. Keista, kad tik dabar prisiminiau. Kartais mama užimdavo burną ir nosį... kad nerėkčiau. Negalėdavau kvėpuoti. Bandydavau pasakyti, kad neberėksiu, bet ji negirdėdavo, nes dar stipriau užspausdavo burna. Dar roko muziką pasileisdavo per grotuvą, kad mano šauksmo kaimynai negirdėtų. Nuo to laiko nemėgstų roko. Kai žaidžiu kieme ir išgirstu gitarų spiegima, šiurpas nukrato. Pati muzika negraži ir asociacijos nemalonios. Klasikinė muzika, daug malonesnė.
... Klykdavau, bet net pats nebegirdėdavau savo balso. Mama atsisėsdavo ant pilvo ir dar stipriau spausdavo. Ausyse girdėdavau spengimą. Iš visų jėgų spardydavausi ir mušiausi, bet ji nugalėdavo. Mačiau jos surauktą veidą. Atrodė bauginančiai ir negražiai. Kažką rėkdavo, bet negirdėdavau, nes ausyse spengdavo. Nieko nebegirdėdavau, nei traškančios lovos, nei muzikos, nei brolio kalbos, kuris stovėjo kampe. Prieš tai jam jau davė diržo. Akyse pasyrodydavo balta šviesa, o apskui aptemdavo. Paleisdavo tik tada, kai tyliai verkdavau.
- Ką darydavai, kai tave paleisdavo? – Paklausiau.
- Apsisukdavau ant pilvuko. Letenėlėmis paslėpdavau nosytę ir kvėpuodavau.
- Ką tada galvodavai?
- Nieko. Norėjau kvėpuoti. – Šiek tiek pagalvojęs pridūrė. – Galvodavau, kad esu blogas.
- Kodėl galvojei, kad esi blogas?
- Nes taip kalbėdavo mama. Sakydavo, kad mane suskis apsėdo. Kodėl ji skriaudė savo kačiuką?
- Vargšelis tu.
- Nereikėjo dusinti. Jei būtų pasakiusi, kad duos papildomai dešimt kirčių su rykšte, būčiau tylėjęs ir kentėjęs.
- Nebūtum tylėjęs...
- Būčiau, kai pagąsdindavo, kad papildomai muš, jei rėksime, tada tylėdavau. Kodėl ji mane dusino?
- Nenorėjo, kad kaimynai girdėtų. O tu kaip manai, kodėl ji skriaudė tave?
- Nes neteisingai galvojo. Neteisinga idėja priveda prie neteisingo veiksmo.
- Tu protingas berniukas.
- Turėjau nieko nereiškiantį posakį. „Le kosta le parda“. Kartais jį sakydavau, kai norėdavau pasyrodyti įpatingu, prieš kitus vaikus. Šaukdavau: lekostaleparda. Atsimeni? Žinai, kaip šį žodį sukūriau?
- Ne.
- Mama mėgo roko stiliaus dainą. Vadinosi Le parda. Ji buvo triukšminga ir greito tempo. Mėgo ją klausytis kaip mus mušdavo. Stengdavosi smūgį duoti ritmiškai. Kadangi tempas buvo pasiutęs, tai tų smūgių buvo nemažai. Dabar nemėgstu šios dainos.

VANSEN 19

Mindaugas turėjo sūnėną Džeraldą... Mindaugas pasakojo, kad mamą tėvas sugavo su meilužiu. Stipriai sumušo. „Kraujai taškėsi po visą butą“, prisiminė M. Po to išsiskyrė. Motina išvažiavo su meilužiu gyventi į Panevežį. Tėvas liko vienas su mumis. Po kiek laiko susirado sugyventinę. Apsigyvenome jos bute. Kai Džeraldui sukako šešiolika metų jau buvo fiziškai subrendęs. Moterims patiko jo išvaizda. Kartais tėvas su pamote išgerdavo alaus. Tada sugyventinė atsipalaiduodavo ir juokaudama užsimindavo, kad norėtų lytiškai pasąntykiauti su Džeraldu. Jaunuoliaui buvo keistą matyti tokį pamotės elgesį. Kai tėvo nebūdavo namuose ji meiliai kalbindavo Džeraldą pabūti su ja... Brolis susigėdęs pabėgdavo iš namų.
- Man reikia į treniruotę. – Sumekšlendavo sutrikęs ir čiupęs stiukę lėkdavo į lauką. Po puses metų tėvas neiškentė ir su šia moterimi išsiskyrė.
... Kartais atrodo, kad daugelis nusikaltimų yra tik teorija. Bet taip atrodo tik tol kol turi reikalą su asmenine patirtimi. Pažiūrėjęs į kitų žmonių gyvenimą pamatai, kad ten realizuojasi įvairi draudžiama veikla.
Turėti lytinius sąntykius su pamote draudžiama, plius tai tėvo paniekinimas. Seifer achinuch rašo, kad su pamote draudžiama sąntykiauti, tuoktis, net jei tėvas su ja išsiskyrė, ar net mirė. Iš esmės šis nusikaltimas tūrėtų būtį baudžiamas mirtimi, jei abu buvo perspėti, ir tiksliai suprato, kad taip elgtis negalima, ir yra liudininkai. Mūsų laikais niekas nieko nebaus, nes kol kas nėra vakaruose tokios visuomenės, kuri išdrystų teisiškai įteisinti bausmes ištvirkeliams.
Jei pasaulio šeimos būtų tvirtos, tada situacijos, kada šeimoje atsiranda patėvis, ar pamotė būtų retesnės. Sveikus šeimyninius sąntykius galime sukurti ir antrą, ar trečią kartą ir t., t., bet tai tik de fakto, de jure, linkiu, kad pavyktų šeimą sukūrti iš pirmo karto.