nebeatskiri pakaušio senolės
nuo nugaros voro ir rodosi
tas kryžius vienodas visur
kai laivas nuleidžia in
kariasi liaudies gynėjai išraudo
nomis durimis raganos
i pievose valpur
giją voro šilko nagais o taip
tokios muzikos negirdėjome
ilgus baugius metus pilnus maro
kai klaupemės šešiakampių
viduriuose raivemės prie baro
ne tas ar lordas tavo smakrą
pakels lazdele ir monoklis atsis
pindės saulėje laimė kokioje
ten saulėje belizo ži
bintuose paskendusios rankos
su (o gal visai niekuo) dėtos
prieš maldą tik neaišku kodėl prieš tačiau
česnakų prieskonis tikrai nepranyks
tad pamarvingėjaukime drauge