Šuniškas juokas

Gyvenant vaikų namuose kartais nukentėdavau, nuo silpno, bet pasiutusio berniuko. Iš esmės buvo geras, bet silpnas, todėl nuolatos stipresnių berniukų ir mergaičių skraudžiamas. Vienintelis būdas jam apsiginti buvo įžulumas ir gudrumas. Manipuliuodamas sukiršindavo stipiuosius šeimynos narius. Kol jie mušdavosi jis stovėdavo ir kikendavo. Visi kikendavome, tik mes dėl įvikio, o jis iš mūsų, nes nesuprasdavome, kad konflikto autorius yra šis silpnuolis.
Gruodžio mėnesį mes nusipirkome pirotechnikos. Nepamenu dėl ko, bet šis silpnuolis nutarė man atkeršyti. Padegė petardą ir padėjo po antklodę. Man pasisekė, nes buvau kitame kambaryje. Išgirdau sprogimą, atėjęs į savo kambarį radau degantį užklotą. Užgesinome, po to du metus miegojau su suplyšusia patalyne. Kartais pripyldavo pjuvenų ir pelenų į kišenes. Nežinodavau, kas taip elgiasi, todėl mane šeimos prižiūrėtojai nubausdavo mane. Dažnai nuėjęs į mokyklą atidarydavau kuprinę ir nustebdavau, nes vietoj knygų ir sąsiuvinių rasdavau žaislų ir batų.
Jis kikendavo. Kol buvo vaikas pokštai ir piktadarystės buvo vaikiškos. Paaugo, juokai tapo nebejuokingi. O jis kino. Fiziškai sustiprėjo. Pasidarė plėšikas, vagis, sukčius.
Pamenu, jo draugas suprato, kad jo nelaimių ir nesėknmių priežastis yra mūsų herojus. Pasakė, jam tai į akis. Jis juokėsi, ir iškrėtė pokštą.
- Tu kitą savaitę ženijiesi. Papuošiu tavo veidelį, kad visiems gražu būtų. – Smogė antausį. Draugelis įsiuto, puolė pokštininką. Bet juokdarys juokdamasis atšoko ir vėl smogė antausį. Taip truko ilgai. Po dešimties minučių draugelio veidas buvo melynas, o pokštininkas juokėsi.
Jis buvo neišsilavinęs, nemokėjo naudotis kompiuteriu. Jo bučiuliai buvo hakeriai. Prisigėrę parodydavo, kaip elgtis su kompiuteriu. Per mėnesį pas tapo hakeriu. Tik apie savo naujus įgudžius niekam nepasakojo. Kartą jo draugai prisigėrė ir užmogo. O juokdarys iškrėtė šunybę. Užblokavo jų kompiuterius. Ir nuėjo miegoti. Apsimetė girtu. Ryte pabudę bučiuliai keikėsi, bet nieko su savo kompiuteriais negalėjo padaryti. Po kiek laiko šiuos kompiuterius piktadarys nusipirko už grašius, atsiblokavo ir naudojosi.
Likimas jį nubaudė. Tapo kompiuterinių žaidimų fanatiku. Dėl to prarado viską. Šiemą ir socialinią padėtį.
Prašu, nesijuok pikdžiugiškai. Pašaipa yra piktadarybė. Tau juokinga, bet jei kažką tai skaudina, žeidžia tavo juokai, tada taip blogis nuo kurio turi atsiriboti.
Tu esi linksmas. Tai gerai. Tik daryk deferenciacija tarp draugiško, ir piktavališko linksmumo.
Dar parašyta, kad keturios grupės negali priimti ir pajusti Dieviškumo, pašaipūnai viena iš jų.
Tu turtingas. Linksmas. Džiugus. Tik neneudok šios charakterio savybės blogiems tikslams.