jei pasaulio pabaigą matai
pasaulio pabaiga atėjo tau - ir tai tiesa, tiktai pasauliui pabaiga-yra pradžia- pasaulis prasideda be tavęs, su tavimi baigiasi- ir tu tą pabaigą matai- tai tiesa- nesivaidena. pasaulis su tavimi baigiasi.
man matosi, kad neatskleidėte reikšmingumo-susireikšminimo.
susireikšminimas būna tada kai pasaulis baigiasi, ir tas kuriam jis baigiasi, trokšta kad jis baigtųsi visiems.
suprantu apie ką kalbate eilėraštyje, bet tai apie ką kalbate-kontekstas pavadinime, išvystyta ir atskleista nėra. yra tik pasakyta, kad kažkam atrodo, kad pabaiga- niu gi jei tam kuriam taip atrodo, galvą suknežins, ar lėktuvas ant žemės nukris ir ištiš- viskas, jam pasaulis baigėsi- juk pasaulis yra ne aplinkui, o viduje. jis aplinkinio pasaulio atspindys matančio pasaulio pabaigą prote. suknežins smegenis, ir nebeliks atspindžio prote- jis baigėsi. viskas.
kažko pabaiga- kažko pradžia.
pasaulio pabaiga su tuo, kuris pasaulį nešiojasi savyje, bus pradžia pasaulio be jo- to, kuris būdamas pasaulio dalimi atspindėjo pasaulio atspindį- atspindėjo tiek, kiek jo protas- veidrodėlis, buvo platus-didelis, ar mažas- rėmų atžvilgiu, ir išlenktas. (žinai- kreivi veidrodžiai, juk jie tiksliai atspindi pasaulį, pagal savo kreivumą. sudaužei, ir nebėra- pabaiga... :)
o kame reikšmingumas- savęs susvarbinimas- neatskleista tema.