* * *
Мила мне родина, и нет красивей,
Красив небес твой, безумно синий.
Где спят в могилах, они - герои,
Страданий, столько узнав и боли.
Чарует луг стройной Дубисы,
Как зелень руты, твой лес и горы.
Девичьи песни грустные слышу,
Как любо - радует мне взоры.
. . . . .
... вот нашел я стих, стал переводить, вроде бы ничего,
получается, тем более был бы известен поэт, а если нет,
сразу кол, (тут не секрет). Эх, стихотворение – не написано
чье произведение..?
Deja, neišverstas jis nei į ... nei į kitas pasaulio kalbas.
Kodėl – sunkoka atsakyti. Beje, - ir prievarta nebuvo
naudojama, į mokyklą einama savo noru.
Intencijos sveikintinos, jei jomis nepakeičiamas eilėraščio konceptas, kas konstatuotina šiuo atveju.
Pribloškia ir kitkas, - brandaus (sprendžiant iš nuotraukos) lietuvio dar privalomai mokykloje atmintinai išmokto Lietuvos Poezijos Genijaus eilėraščio nežinojimas, kuris išverstas ne tik į rusų, bet ir į kitas pasaulio kalbas.
O dėl vertimo nejauku.
Deja.
Tik mylintis tėvynę poetas galėjo taip puikiai išversti Maironio eiles, skambančias identiškai originalui:
Graži tu, mano brangi tėvyne,. Šalis, kur miega kapuos didvyriai:..
„Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos, miškais lyg rūtom kalnai žaliuoja“,
Pati tauriausia meilė – Tėvynei... ačiū už gražias mintis...