Laisvė

LAISVĖ

Ravas Ašer Kušnir pasakė idomų pasirinkimo laisvės apibrėžimą. Apytiksliai išsireiškė taip: Kūrėjas sūkūrė viską gerai ir geram tikslui, bet žmogui davė pasirinkimo laisvė visa tai panaudoti blogai, ir blogam tikslui.
Įsigilinus į šį apibrėžima suprantame kaip Išminčiai mato žmogaus pasaulį. Tai poligonas kur žmonija renkasi dvi opcijas,  gėrį, arba blogį. Idomu. Ką tu renkiesi? Mes esame žmonės kurie neturi tradicijos. Nes karai, masinės žmogžudystės, kivirčai namuose, išdavystės, narkotikai, seksualinė laisvė... Visa tai laisvė duota mūsų kartai, bet ar šis potencialas naudojamas efektingai, ir ar tai tikras gėris?
Išminčiai pasakoja, kad nusižengimai, nusikaltimai prieš save, žmoniją prieš Kūrėją iš pradžių būna saldūs, bet galų gale bus labai kartu.
Kodėl mes nusikalstame prieš kitus žmonės?  Du būdai – sąmoningai, netyčia.
Kodėl nusikalstame sąmoningai? Dėl noro gauti malonumą, naudą, pastatant savo poreikius į pirmą vietą. Savo poreikiu uždengiame nuo sąmonės visą pasaulį. Arba paprasčiausiai pripratome elgtis, mąstyti, kalbėti egoistiškai.
Kodėl nusikalstame netyčia? Gal nežinome kas yra galima, o kas draudžiama. O gal dėl to kas išsiblaškymas, nemokėjimas numatyti pasėkmių, nesistengimas kontroliuoti save priveda prie neatakingumo.
Rav Ašer Kušnir sako:
NORMALUS GYVENIMAS
REIKALAUJA PASTANGŲ.
NENORMALUS GYVENIMAS
NEREIKALAUJA PASTANGŲ.
Ką tai reiškia? Tai tas pats kas plaukti valtimi per upę. Jei darysi pastangas, irklais irsies, yra didelė tikimybė, kad nusigausi ten kur nori. Bet jei pasyviai sėdėsi valtyje, srovė nuneš ten kur nuneš, ir didelė tikimybė, kad ne ten kur tu nori. Taip ir gyvenime... Todėl būtina išsiaiškinti kas yra „Normalu“ ir siekti to. Rambam aiškina tai, kad siekiamybė yra aukso vidurys. Charakteris, gyvenimo būdas turi būti subalansuotas. Vengti kraštutinumų.
Šiandien tu kankiniesi, nes gavai stuburo smegenų uždegima. Lengva forma, bet net tai - labai nemalonu. Praėjusią savaitę madeisi Baltijos jūroje. Aš suklydau neuždraudęs, bet tu pats pasirinkai šitą malonumą ir nukentėjai, nes šaltame vandenyje buvai per ilgai. Dabar kankiniesi. Tai neblogas pavizdys, kaip žmogaus pasirinkimas priveda prie apibrėštų rezultatų. Pasirinkai laikiną malonumą, o kankiniesi jau visą savaitę.
Koks ydomus gyvenimas. Kiek jis duoda išminties pamokų. Galima ir reikia gauti malonumą iš aplinkos, bet protingai reikia jį pasiimti, leidžiamu būdu, tinkamoje vietoje, laiku, ir saikingai.
Žmonės kalba, kas per daug, tas – nesveika. Savo gyvenimą, laiką, jėgas, malonumą, darbą, poilsį reikia sunormuoti išmintingai. O iš kur žinoti teisingą proporciją?
Kūrėjas sukūrė žmogų, įdėjo į jį blogą pradą ir davė vaistus, kurie padės pažaboti prigimtį – tai Toiro. Toiros nuomonė padės teisinga proporcija sunormuoti savę.

SĄVIGARBA ≠ GARBĖTROŠKA

Jei asmuo trokšta garbės, tai ženklas, kad jam trūksta sąvigarbos jausmo. Tikriausiai jis nuvertina save, todėl jaučia vidinį diskonfortą. Tai verčia ieškoti kompensacijos. Toks nori gauti garbę dirbtinai, iš kitų. Tas kas gerbia savę, ir tiki kad jį gerbia ir myli Kūrėjas, jam nebūtina gauti pagarbos žunklus iš aplinkos. Jo savimonė stabili, kad ir kas nutiktų išoriniame pasaulyję.
Vakar truputėli žaidėme krepšinį. Buvo įdomu matyti, kaip vienas vaikas, kurio niekas nevertino ir negerbė. Jis nepasitikėjo savimi ir nenorėjo žaisti, nes jau buvo save nuvertinės. Pavyko jį įkalbėti. Nenoromis sutiko. Jis bėgo nevikriai, varėsi kamolį nemokšiškai. Žaidimo metu jam pavyko pelnyti kelis taškus. Šį žaidėją pagyriau. Jo savigarba paaugo. Ir jis noriai ir aktyviai dirbo komandoje. Žaidimo eigoje pasirodė, kad šis berniukas vienas iš geriausių sprotininkų. Jis nenorėjo pats vienas pelnyti taškų, nesistengė žūt būt laimėti, nepyko jei nesigavo puolimas, ar ginyba, jautė komandą ir komandinio žaidimo eigą.
Kitas žaidėjas buvo stipresnis, taiklesnis, atkaklesnis. Bet jis pyko, jei nepavykdavo pelnyti taškų, ar prarazdavo kamuolį. Žaidė pats vienas, nekreipdamas į komandą dėmesio ir dėl to greit pavargo, gale žaidimo tapo tingus ir neaktyvus. Buvo užsispyręs ir išdidus. Jam rūpėjo parodyti, kad neblogesnis, o geresnis už kitus. Jei priešininkas jį aplošdavo, matėsi iš jo elgesio ir mimikos, kad tai jį asmeniškai žeidė. Vienu žodžių jis pats savęs negerbė. Nesidžiaugė žaidimu. Buvo sunku ir kartais nemalonu žaisti šalia šitokio tipo žmogaus.
Prašymas tau. Tavę ir dėl tavęs Kūrėjas sukūrė viską. Gerb dėl to save. Džiaukis viskuo ką tau dovanoja kiekviena nauja diena. Jei nieko nedarysi bus tik blogiau. Vilniaus Goanas sako, kad visi Toiros apribojimai ir savęs kontrolė sugriaunama tingėjimu.
Garbė yra vidinė būsena. Tavo kūnas ir charakteris susilieję. Jie tarsi drabužiai mąstančiai sielai. (Even Ezra, dalis pirma, tryliktas komentaras.). Ten parašyta, kad jei žmogus turi gerą charakterį, tada Toiro duoda jam garbę. Turi omenyje, kad aplinkiniai gerbia jį. Tada gražūs drabužiai pabrėžia asmens geras savybes. O jei iš vidaus būsi paniuręs, irzlus, piktas, nepatenkintas, dirglus, negerbsi savęs, išdidus, pavydus, nevertinsi to ką turi, trokši to ko neturi ir t., t., tada net jei apsirengsi pagal paskutinę madą, negausi pagarbos iš žmonių. O jei ir rydys pagarbos ženklus, tai - lapių pagarba, vienadienė, menkavertė, triviali ir laikina. Šiandien šakalai tave aukština, tu jų vadas, o rytoj tave paniekins ir surys. Ar verta vaikytis tokios pagarbos?

SUSIERZINIMAS
Vilniaus Goanas moko, kad charakterio savybės surištos su apatine siela ir fiziniu kūnu.
Kaip tai suprasti? Vienas iš pavizdžių, yra šiandieninė diena. Dėl to, kad nieko nevalgiau ir negėriau, pasidariau truputėli dirglus. Grįžę iš mokyklos tu ir brolis pešėtes. Kaip ir visada, bet vidinis dilglumas ir jūsų keliamas triukšmas tai išorinės priežastys susierzinimui, kurį pajutau. Tavo brolis suriko „atstok“. Iš to supratau, kad jį erzini, ar ką nors kitą darai. Tai suerzino, spontaniškai pašokau ir nuėjau į salė. Ten sėdėjo brolis ir valgė bulves.
- Kur Atas? – Suirzęs paklausiau. Jis neatsakė. Matė, kad esu pavojingas. – Čia Atas tave skriaudė. – Jis sumykė, nežinodamas kaip atsakyti. Nuėjau į „graikišką“ salę. Tu jau išgirdai, kad ateinu. Susitikome tarpduryje. Pamatęs mane išsigandai. Atsitraukei ir nubėgai į salė. Agresyviai, bet neskubėdamas sekiau iš paskos.
- Aš jo net nepriliečiau. -  Teisinaisi. Norėjai klupti ant kelių. Taip tu darieim kai buvai mažas. Priėjau ir suėmiau tave už pečių. Tu sisilenkei vegdamas mano žvilgsnio.
- Nusiramink ir eik mokintis. – Buvau susierzines. Jutau, kad ši būsena trugdo mąstyti. Man reikėjo mokintis. Pakartojęs šiuos žodžius apsisukau ir nuėjau. Išorinė priežastis privertė nutraukti pokalbi. Tai gerai, nes tą akimirką nieko protingo nebūčiau pasakęs, nes pyktis blokuoja racionalų protą. Matai, kūnas negavo truputėlį maisto ir skysčio ir dėl to pakito charakteris, tiksliau potencialus negatyvas veržiasi į veiksmo pasaulį. Charakterio įpatumai surišti su kūnu.
Todėl saugok sveikata. O iš kitos pusės mokinkis kontroluoti kūną. Pažink save ir nukreip save į gerus darbus.

PRIPAŽINIMAS
Mūsų šeima įpatinga, ir mūsų šeimos problemos įpatingos, todėl ir problemų sprendimas turi tikti mūms ir mūsų problemoms. Jus turite tėvą, bet neturite mamos. Gaunate vyrišką auklėjimą ir bendravimo klišes, bet trūksta subalansavimo, trūksta moteriškumo, nes mama jūsų neauklėja, nedalyvauja jūsų gyvenime. Tai skaudu, bet tai supratę galime konpensuoti savo reikmes dorais, etiškais, būdais. Dabar negaliu detalizuoti, kokie tie būdai... Išskyrus vieną, tu gali bendrauti su savo mokytojomis mokykloje ir iš dalies gauti moterišką dėmesį sau. Tai iš dalies konpensuos mamos trūkumą.
Atkreip dėmesį į savo piešinius. Juose pilna agresijos ir smurto. Tu dažnai vaizduoji būtybes, su baisiomis snukio išraiškomis, su peiliais, ginklais, strėlėmis, raketomis, bombomis ir su kitais agresiją demonstruojančia atributika. Tai rodo, kad viduje yra noras gintis. Jautiesi arba puolamas, arba nesaugiai.  Tai pastebėjau nuo tos akimirkos kai atėjai pas mane gyventi. Tikėjausi, kad agresyvi tematika savaime pasikeis tavo piešiniuose, ir pyktis, neapykanta, nuoskauda, išdavystės ir nusivylimo jausmas paliks tavo sielą. Praėjo keturi metai, tu vis dar pieši agresyviai. Ir net pats pripažysti, kad pyktis liejasi į išore nekontroluojamai ir nenuspėjamai. Tokia būsena tau pačiam nemaloni. Todėl atėjo laikas įvadintą problemą sręsti.
Vienas iš pykčio anuliavimo metodu, nuolatos džiagtis gyvenimu, su intuziazmu keltis iš lovos, su intuziazmu dėkoti kūrėjui už gyvenimą, su intuziazmu prastis, su intuziazmu renktis, su intuziazmu vedžioti šunelį po lauką, su intuziazmu valgyti, su intuziazmu valytis dantis, su intuziazmu kelaiti į mokyklą, su intuziazmu mokintis ir t., t.
Perspėjimas intuiziaztingai motyvuok save jausti džiagsmą, bet nereikalauk to iš kitų, nes tavęs gali nesuprasti, nepriimti. Prie šios idėjos ir jausmo, žmogus privalo prieiti pats. Aš tau tai sakau, nes privalau tave auklėti ir padėti susiorentuoti išoriniame ir vidiniame pasaulyje. Prašau tavęs, suvaidink džiagsmą, intuziazmą ir po kiek laiko, tai taps tavo asmenybės neatskiriama dalis.
O kai pavargsti pailsėk. Ramiai, laimingai su intuziazmu ilsėkis, su intuziazmu miegok. Ir stenkis būti dėkingas už viską ką išgyvenai per dieną. Pasakyk „ačiū“, ir eik miegoti.