gulbės-neša. vištos-kraipo. prasčiokams su išsigimusiomis gulbėmis, prasčiokų vaikams, gal ir gerai...
bet ne Anderseno ir ne dievo sutvertos gulbės čia pas jus. išsigimusi čia kažkokia gulbė.
todėl, viens kabelis penki. mažinsiu, nenoriu kad Lietuvos vaikai butų prasčiokais, tai mažinsiu į mažąją pusę, ania?.. beje, nuvažiuokite į Ventės ragą, pažiūrėkite kaip gulbės galvas neša...
:)
P/S/
gulbės nekvepia familiarumu, jos išlaiko distanciją... bet jei pasitiki, tai kaklu kaklą gali apsivynioti ir priglusti.
vienetas.
Plūduriuoja, galvą kraipo
Ir iš žvirblio pasišaipo:---citatos pabaiga. (tai gi pamatyk gulbę kaip ji galvą kraipo...) o vištos kraipo. net biomechanika akį rėžia/ o pasišaipo, baik jau meluot vaikams apie paukštelį-paukštį, susipažink su gulbėmis, tada charakterizuok :)
vakar skaičiau apie sąvokas... ten tekstas (rašykuose) užgintas nuo vaikų-vaikams netinkami dalykai. niu ir toksai vaikas pasakoja apie savo tėvo meilužės paklodę ir motinos paklodę, ir sprendė klausimus, paskui užaugo- jei jis buvo dar tokiame lopšelinuko amžiuje, ir dalyvavo tokiame intymaus gyvenimo suaugusiųjų artume, kad net paistė (tai protukas lopšelinuko, vos ne) apie vaikiškas flanelines-mamos ir meilužės savo tėvo-tai labai liūdnas eilėraštis, taip teišmąstė (bet apie ką mąstė?..). ir tik bac-jo mintis "dieve duok mums paklodžių", čia jau suaugusio, autoriaus kontekstas visam tekstui... nu visai, nesuderinama, paika, tiesiog labai prastai... visiškas atlėpausis tas kūrinys, nors visi sėdo ir atsisėdo ant stovinčio ant BIS ir penketus supenketavo; net gėda, ar nesveiki ar ką?.. ar buki ir nemato ką skaito, tik džiaugiasi malda linksma ir tiek... (o gal pedofilija jau sakau...) vien žodž liūdnas jis, o kontekstas ale šmaikščiai ironiškam tekstui.
šiandien tas, toks visai neko, ir tik bac-gulbė.
niu jei būtų antis, arba žąsis, nors labiausiai tiktų višta, tačiau juk neplauko višta tvenkinyje, tai tegum žąsis, arba antis, (tačiau ji buvo)
bet ne-čia gi gulbė.
kliedesys-gulbės taip nejuokauja-lėkšti juokai, tų paukščių kitos vertybės, tokioms, kurios tapomos jūsų gulbėje, gulbėms svetimos ir tolimos, šiaip, jau...
brėdas kad gulbė-brėdas. (bet tiko ritmika ania, ir vaizdas, "gulbė tvenkinyje" ir pavarei, o ką gulbė tauzyja, tai jau nebepaziūrėjai.
prastai.
iki gulbės gerai, ir užmanymas būtų geras, bet va kad gulbei bala ta š kurią murdai- niu gi svetima. :)
jei pavadinus būtum "negulbiška gulbė" tai dar kiek gelbėtų padėtį. (keistųsi kontekstas. o dabar, kontekstas tas, kaip nusakė pilietis pirmame komentare, o va vaizdelis "negulbiška gulbė" - kitas kontekstas.
matei "bjaurusis ančiukas"-- jis buvo gulbiukas. tai va visas tas jūsų paukštynas, tiesiog kaip tas kiemas, kuriame išsirito bjaurusis ančiukas.
oi kai jis užaugo, ir sušalęs išplaukė, su mintimi "tegul tie paukščiai mane užkapos" pamatė, kad tai gi jis irgi tas pats paukštis-gulbė.
gulbėms būdinga monogamija. tarus paukštis, jis tokiais niekais neužsiima-kaip jūsų negulbiška gulbė, :)