Kiekvienas turime svajonių. Tik pas vienus jos užslėptos, tūnančios pačioje giliausioje širdies kertelėje, o pas kitus jos yra pamažu įgyvendinamos, virsta tikrove. Kaip norėčiau aš save priskirti prie antrųjų, bet deja... Aš turiu svajonių, bet jos atrodo taip toli, tokios nepasiekiamos, kad jos galėtų būti įgyvendintos tik per stebuklą. O stebuklais aš tikiu. Geras nepažįstamojo žvilgsnis, keli ištarti padrąsinimo žodžiai iš žmogaus, iš kurio visiškai nieko gero nesitikėjai, atėjusi mintis, leidusi pažvelgti į situaciją iš kito (teigiamo) kampo... Visa tai susideda iš netikėtumų, kurių pilnas gyvenimas. Išmok pažvelgti į pasaulį naujomis akimis. Akimis, kurios iš kiekvienos dienos tikisi kažko gero, kurios kiekvieną dieną nubunda naujam nuotykiui, kurį žada gyvenimas. Vaiko akimis...
Nieko asmeniško,visi klaidų darom, "pas vienus"; "pas kitus" rašančiam žmogui gal truputį per "sunkus nusikaltimas". :)
O šiaip tai visai smagiai susiskaitė Jūsų mintys. Ačiū.