lygiai diskas lygiai kamuolys

ačiū broli tave nors prie žaizdos pridėk
tu esi balzamas vos pastebimai
sveikstančio linksmybėje forma
įsimintina tačiau kasdienė
diskas šaukštelyje su sidabru
kuriame lygiai tiek medaus
kiek salsvumo pakeli

kiekvienas gali pasiguost pavirkaut
prie židinio tarsi prie žaizdro
pragariškai traškančio ir išsyk
drebuliu arkties alsuojančio vidaus

gurkšnį vandens ar gurkšnį vėjo
įsišvirkšti įsikišt po liežuviu
ir čiulpt lėtai lėtai apjakus iki apsvaigimo
iki persidengiančia sąmone patekančios
antros bangos

kai noris pakalbėti su vėliavomis ir virš
panteono ar debesimis iš paslaptingo
ir niūraus kas nors vis tiek išlįs
jei ne lietumi išlis tuomet tu būsi

man tas grožis ta gelbėjanti paslaptis
tas garsas ta viltis į kurią įsiklausyti
kaip į atgrumantį iš griaustinio
tu privalai nes privalai kada tu privalai

kai lovoje iš paklotės lovoje sujauktoj
buvo du bet iš kaži kur atsirado trečias

ir kai argumentuose nebebus
ne tik kad atradimų bet ir faktų
tai ir bus antra banga daina sirenų
kai odisėjui atsirišo siūlas
kurį audėjas tvirtino išsaugoti
kiekvieno valiai ir kas gi tau priklauso
tėra ne tavo valioje tu tai tikrai žinai

aukščiausiojo rankose likimo vadžios
tie patys siūlai apie pirštus ir delnuos
ir negali užgint periodams
atoslūgiams kelintiniams nesumeluotiems
skaičiams ir antplūdžiams nugrimzti
kažkur giliai subręstančia antra banga

bei iš kažkur išnyrančiam kvėpavimui
to trečio

žinai tu žinai gyvenimas kaip liga
nors pasitaiko pasveikimo atvejų
dar daugiau į ten atgal beatsigrįžtančių
iš kurių kiekvienas save ir savo mato

juk pameni sau pačiam įsižnybdamas
sakei jog netikėtai pasveikai