Neša vandenis upė į jūrą,
Vėjas kelia bangas vis aukščiau,
Debesėlis virš jūros supuojas,
Nusišypso ir lyja smarkiau.
Šlapias ruonis krante snūduriuoja,
Iš kelionės pavargęs, tingus,
O lietaus debesėlis neleidžia
Pasišildyt saulutėj ūsus.
Saulė debesį kalbina švelniai:
- Leisk ir man žemę drėgną paguost,
Leisk sušildyt pavargusį ruonį,
Spinduliais jūros krantą papuošt.
Gintarai išplauti ašaroja,
Pasimetę lietingam krante,
Debesėli, užteks tau lynoti,
Spinduliams leisk nušvisti juose.
Ir prajuokino debesį saulė:
- Tai gražiai čia, kaitrioji, šneki,
Bet dabar aš vis tiek nesitrauksiu,
Nors ir kaip man sunku bus širdy.
Ošia jūra, ir bangos nerimsta,
Plauna smėlį į savo gelmes,
Debesėlis virš jų ašaroja,
Stebi ašaras, kur jos nuskęs.