Pavasarėjant

(iš ciklo apie pavasarį)

Vėl apsvaigo mintys nuo vaizdų,
Lyg kas būtų burtais apkerėjęs,
Kad gražesnio nieko nerandu –
Taip smagiai šviesu pavasarėjant.

Gelsvos pienės žiedo skrituliais
Į saulutę nori būt panašios.
Bitės siaus, kol vakaras paleis,
Avilin saldumas dosniai laša.

Vainikuotos žiedlapių pūgos,
Svaigsta laime obelys ir kriaušės,
Vėl drugiai žiedynuose skrajos
Paryčiais vėjeliui sodą šiaušiant.

Ajerai jau braido vandeny
Ir mazgoja savo laibas kojas,
O varliukų pabaliai pilni
Lig vidurnakčio linksmai kvatojas.

Sužydėtų net sausa lazda,
Kai išgirsta pempės „klyvis, klyvis“,
Ir kamienu kyla lyg malda
Siautulingi jauno beržo syvai.