Į duris kažkas pabeldė,
Aš šaukiu: „Neuždaryta,
Galit žengt į mano valdą
Dieną, vakarą ar
rytą! “
Kas per monai, nesimato,
Pasislėpęs kas už durų,
Beldžia, rankeną pakrato,
Pro akutę vidun
žiūri?
Praveriu duris ir ką gi,
Nė gyvybės ženklo jokio.
Kas čia mano laiką vagia,
Kai už lango lietūs
kliokia?
Pasitrynęs kumščiu akį,
Dar dairausi po sodelį,
Ir žvirbliukai man pasako,
Kad vakaris šitaip
gali.
Vėjau, balandini vėjau,
Sušalai gal tu per lietų?
Kur saulutė pasidėjo?
Ji sušalusius
mylėtų.
Neatsakė šelmis nieko,
Tik nurūko pasišiaušęs,
Užkabino dar sermėga
Ir nulaužė šaką
kriaušės.
Vėjau, vėjau besarmati,
Ko padūkęs vis blaškaisi?
Visas sodas skriaudą matė –
Nebeves kriaušaitė
vaisių!