Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kelionė, kad neprailgtų, Samurajus Gipsis išsitraukė katarinką su kolonėle, eidamas suka:
                                  Kelelis tolimas, -Kelelis artimas,
                                  Nakty skaičiuojam žvaigždeles,
                                  Naktis suartina, mūsų gyvenimus,
                                Nauji draugai, mane namo parvęs...
Burelis keleivių, išėję į platesnį kelią, sustoję kryžkelėje, žvalgėsi, ir neduodami šaltukui valios, -šokinėjo tiesdami rankas į dangų... Tolumoje pasimatė atriedantis, -keturiais žemaitukais pakinkytas diližanas.
      -Ja... -Va... -Jau atvažiou... -Pašto karieta atried, -atidund; -tyliai sau, tarė Samurajus Gipsis ir žvilgtelėjo į visdar jam paslaptingus pakeleivių veidus. -Kaip reks prisistayti paštininkams? -Juk nesam pekelių plėšikai...
-Pasitraukim į pakelę, -pasitarsim;- tėviškai tarė Samurajus-Gipsis naujiems savo paslaptingiems pažįstamiems.
Karietą važničiojo vienas pagyvenęs, - matomai neblogai atšventęs ne tik Euro Basket Eks-čempionų sutikimą, bet panašu, kad ir gimtadienį riktingai atšventęs; -iš akių ir žandų matėsi... - greta jo, ant pasostės, sėdėjo vidutinio amžiaus keleivis su žemėlapiu rankoje. Panašu buvo patyręs vykti į tolimas keliones, nes ant skrybelės buvo prisegti apkeliautų valstybių žetonai, o ant krūtinės ženklas, - pažymintis aukštą keliautojo -profesionalo-šturmano kvalifikaciją, -tolimoje kelionėje garantavo ne tik Šturmano, bet ir Kapitono-Teisėjo pareigas. Toks pasienyje nepasimes, -bet kokioje situacijoje išsivyniuos taip, - kaip jam reikia. Pagal dantų sukandimą ir rūkstančią pypkę, -aiškiai, - žemaitis, -stori raginiai akiniai išdavė, kad jis dar ir inteligentas: „Reks patikrinti... -Su tokiu rek būti mandagiam ir atsargiam“, -pagalvojo Gipsis-Samurajus. Jei tai būtų jis, - Gipsis, - tai būtų viskas aišku... -Kažkur paklydusios, dideleme mieste, Motinėlė ir Pūkė pasakytų aiškiai: -Jie yra valkatos, tinginiai, melagiai, - kad tik iš namų, - ne malkų skaldyti, o į “žvejybą” –ir dingsta mienesiams, - taip toliau ir taip daugiau.... Vienu žodžiu, baisu juos sutikti ir pamatyti jų judančius apatinius žandikaulis, ne tik per Holowiną, bet ir.. .
Žirgai risnojo lengvai, -kilnodami uodegas, - be įniršio palikdami kelyje garuojantį taką, - prie karietos buvo prikabinta dviratė, su brezentine pastoge dvivietė bryčkelė. Ji priminė XIX amžiaus pabaigos “Mersedesą Benzą” Priekyje, pakibęs vienas ratas, buvo sujungtas su vairo “baranka”, - virš priekabos kybojo raudonas žibintas, -ūkininkų “liktarna”, -naktyje garantavo saugumą.. “Mm”... pagalvojo Samurajus. Panašu, kad tai nedviratė, o triratė, -atsarginė auto-bričkelė... –Reks, -jei pavyks, -  kelionėje išsiaiškinti. Joje buvo pakrauta, - keli maišai avižų, kelios kapos šieno pridengė visokius rakandus;- patyrusi Gipsio akis, spėjo pamatyti priekalą, kūjį,  kalvio reples ir keles į grandines suvertas, sidabru blizgančius, pasagų komplektus. Paskui karietą, risnojo dar aštuoni, - pakaitiniai žirgai. Keleiviai, atrodo neskubėjo, - leido žirgams patiems pasirinkti spartą. Pririiedėusi karieta prie stovinčių kryžkelėje sustojo, - vežėjai buvo geros nuotaikos, -pasilabino: -Sveiki, pakeleiviai... -Kur pėdinat?
-E, -Sveiki, prieteliai, -Keliaujam kur akys mato, bet, -jei po teisybe, - iki Kauno...
-Tai mums pakeliui?. -Mes vykstam į Krokuvą per Varšuvą… -Tamstoms pakeliui. -Mums dar kelio pradžia, žirgai nepavargę, taj gal, -kad loska, -priimtumėte mūsų, malonų prašymą, -papildytumėte mūsų keleivių draugiją? -Susipažinkim, -Aš Pranas, iš Suvalkijos lygumų, -Va šis paniūrelis, -po sutikimo Rotušės aikštėje dar neatsgauna nuo yspudžių, - suglaudęs ausinęs sėdi, -Gintaras Bebras. -Su Radio centru negali atsisveikinti...
-O kas karietos viduje? -Kiek jūsų iš viso? -Paklausė Samurajus Gipsis.
- E, -Tai mūsų pakeleiviai iš Europos… Vienas kitas iš Serbijos, Kroatijos, vienas prancūzas, pora iš Katalonijos, - kiti lietuviai, -Trys jonai Apaštolai, -Neblogi Basket-specialistai, - su Europos rinktine svečiavosi Lietuvoje, stebėjo triejų Jonų Apaštolų ir jų “talismano”, -masažisto Juozuko sutikimą, Rotušės aikštėje, ceremoniją. -Dabar... -žvilgtelėjo Pranas į karietos vidu pro stiklą... -E... -Nekreipkit dėmesio... -Užimti…-numojo ranka... - Senuoju Prekybos-Karo keliu grįžta į Europą, į Euro lygą…
-Aaa, - Aišku, -Netrukdykim;-atsakė vyriausias pakeleivis, Gipsis Samurajus. -Jei nieko prieš, -, taj mes žergiamės ant žirgų... - Pakratysim kaulelius...
-Gerai, -Matau neprasti ęsat... -Žemaičiai? -užklausė Samurajų Gintaras Bebras...
-Na... -Jo... - Aš nuo Lūkės. - pažįsti Šatriją? -Pažįsti Blindą? -kiti septyni mano pakeleiviai iš Lietuvos.
-Reiškia savi…- Aė tai nuo Varnių esu, prietėliau.... -Prisimenu... -Viską prisimenu, -Tarp mūsų dūninkų ir jūsų dounininkų, - žemės rubežiuojas... - Prisimeni, -ripką gainiojom... -Į gegužines Subatos vakarėly rinkdavomės, - vakarodavom; -žiedą dalindavom, mergeles viliodavom, -Motinėlės apkalbėdavo ir pliotkidavo, vakarais iki paryčių, pušį gaudėm ... -E... - Būdavo... -Bet ir tavo bendrakeliaiviai neprasti. -Šokit ant žirgų, ir į Kauną. -Pakeliui užsuksim į Rumšiškes, paimsim lietuviško kvapo, - nuvešim Broliams lenkams, kad nepamirštų, kad buvom „Du viename“- Vieną Respublika. Pranešim, kad dabar ęsam atskirai, bet pagal reikalą, -likom, -“Du viename“...
Aštonetas raitelių;-keturios merginos ir keturi vaikinai, mikliai užšoko ant žirgelių, truktelėjo kamanomis, kilstelėjo žirgų galvas, akimirkai prilaikė žirgus šuolyje, - bendrai nuotraukai, -mostelėjo uodegėlėm, ir padidinę spartą, nušuoliavo link Kaišedorių, - avangarde, -į žvalgybą. Saulė žemai pakilusi ridinėjosi pagal horizontyą, -jau krypo po pietų, - link vakaro. Žiema…
Samurajus Gipsis, su naujais savo bendražygiais, už Vievio, artėjant prie Kaišiadorių prijojo seną tarpukaryje veikuse laikinai okupotą „Muitinę“. Šiuo metų, čia viskas buvo išmuitinta, Liko tik ženklai kur ėjo kontrabandininkų takai, -smalsu pasižvalgyti po apylinkes kur ėjo fronto linija, - pažvelgti į lingojančia ranką su anspaudu, pažyminti vizas, vaškinę muitininko Bolėslovo figūrą...
Prajojus  Kaišedoris, - artėjant prie Pravieniškių, senasis Prekybos-Karo kelias kirtosi su magistrale Vilnius-Kaunas-Klaipėda. „Netoliese turėtų būti rodyklė į „Rumšiškes“, - nenorėdamas Gipsis-Samurajus apsijuokti dėl Praveniškių, -tyliai pagalvojo ir nukreipė mintis į kitą pusę;
Štai netikėtumas, -jis, Samurajus, savo akimis netiki;- aukštai, -pylimų, - magistrale Klaipėdos kriptimi, - du žiogai nušoliavo, - vieną koją pasiramstydami, -nurėdėjo dviese paspirtukais... Aiškiai, kad ne zuikiai, ne kengūros ir ne vaikai... Su kuprinėm, bet Gipsį Samurajų neapgausi, -kas tokį ankstyvą rytą į mokyklą straksi iki Triejų Karalių? Samurajus Gipsis nusprendė akimis juos pasekt, -toks buvo jo, Samurajaus, -žvalgo megėjo įprotys, -virtęs profesionaliu šnipu-manjaku... „Aiškiai žemaičiai“-tyliai pagalvojo jis: „Žinią neša į pajūrį…-Pašto karietom nepatiki“.
-Išsibarstę po du, aštoni bendražygiai, nutolo vienas nuo kito per mandagų atstumą, -pažadėję vienas kitam netrukdyti, o prireikus suūksėti, ar kitaip parodyti ženklais apie pavojus, - sutartoje vietoje, -prie įvažiavimo į Rumšiškes laukti pašto Pašto iližaną. Kol susirinks visi aštuoni, teks palaukti.  Samurajui Gipsiui tai netrukdė, - galėjo neskubėti, nei -Pašto karieta, nei kiti bendrakeleiviai…Jisbuvo ne vienas. Abu raiteliai sustoje po ženklu, žiūrėjo link Rumšiškių, -kaip į galingą, -vienintelę likusią  patikimą Lietuvos tvirtovę, kur per 25 metus, nepalėtė jokie Globolizacijos kataklizmai, -žmonės ten gyveną ilgai ir laimingai…- trumpam užsimerkė, - pasigirdo kanopų kaukšėjimas ir Pašto karėtos ratų bildesys į Karo-Prekybos kelio, akmenimis grįstą grindinį. Visi keliautojai sustojo kryžkelėje, -žvelgė į Gipsi Samurajų…. Jis buvo užsimerkęs, - giliai mastė ir klausėsi, - jam prieš akis, stovėjo Aušros vartų Marija, po trumpos pauzės, vaizdas paikeitė, -stovėjo Šiluvos Marija su Kūdikiu ant rankų…-Eikit mano Lietuvos vaikai, -eikit…Teisingas Jūsų kelias… Po akimirkos, jis pajautė, kad Saulę nustelbė kita, -ryškesne šviesa. Jis atsargiai, -kaip katinas Murkis atsimerkė, ir pamatė... -Tai buvo Ji... - mėlinomis lino akimis, su kaštoniniais plaukais …Ji stovėjo šviesos apšviesta…Jis mate savo bendrakeleivę be gaubto, nušviesta ryškios šviesos, - šviesos, kuri sklido nuo Kauno marių pusės. –Taip, mano Draugai… Kryptis teisinga…-Ten išsvajota ir teisinga mūsų Lietuva… Jis, -ko negalėjo išsakyti žodžiais, - pasakė sukdamas  katarinkos ran kenėlę kolonėlės pasigirdo:
                                          Saulės spiondulys nušvito Tau ir Man,
                                          Pažiūrėki, kokį lobį atradau,
                                            Būki mano skausmas, būki mano džiaugsmas,
                                            Būki mano amžina Šviesa...
2015-11-28 10:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą