Lipu tribūnon. Mosteliu pajuodusiu sparnu: meldžiuosi Viešpačio galybei. Tik jis supras, ko mintyse geidžiu. Ir ką galėčiau vardan to aš paaukoti. Garsiai tyliu, o salėje visi man pritaria prikimusiais balsais. Staiga kažkas jų, iš labai toli, nelyginant višta, pakėlęs balsą ima kudakuoti, Kol ne tik man, bet ir visiem juodiem dėl kudakavimo aštraus pavojų sukelia gyvybei.
Suėmęs galvą, tartum anglis pajuodusiais sparnais, Pasineriu į pagal spalvą artimą pasaulį. Mane ir vėl prismaugia palei juosmenį pavydas. Kad, kaip kiti, neidentifikuoju konspiracinės apgaulės Ir nebeguodžia jau net mėgavimasis ne laiku aplankančiais erotiniais sapnais.
Esu nuliūdęs. Negaliu pakęsti, kai komforto zonoj knibžda konkurentai. Nors jie už nugaros. O jei jie prieky, aš tiesiog pasisuku šimto aštuoniasdešimties laipsnių kampu. Jie vėl už nugaros. Ir skrisčiau sau aukštyn kranksėdamas (ne kudakuodamas), Bet taip per galvas lipdamas aš metastaze, organizme plintančia, tampu, Lyg negaliotų man kanonai, šventinimai, sakramentai.
O... Koks aš vargšas, juodas. O gal pilkas? Ne, vis tik juodas. „Esi sumautas kovarnis! “ – girdžiu... Bandau sukrankt, bet snapas jau užšalęs, po bandymo išreikšti, kuo lipdamas tribūnon aš tampu. (Ko gero, paprastu gaidžiu, Nors ne raudonas, rodos, ant galvos man kuodas).
„Išbraukite. Išbraukite, prašau! ”- Vėl pabudau iš ne laiku aplankiusio aš sapno apie vaivorykštinius kiaušinius ne vietoje padėtus. Dėl kažkokios, daugybę kartų paukščiais pažymėtos priežasties, visi kelia po ranką. Blaškaus, nes nežinau, kurį pakelti sparną, kad man taip pat lesykloj skirtų šiek tiek vietos. Keliu abu (už kiaušinius, vyrai!). Jei priskaičiuos per daug – aš neprisipažinsiu, bet atsiprašau.
užsimota neblogai.yra šiek grožio pilnų metaforų, prasmės šiek tiek užsikabina skaitant. vis dėl to nuvylė naudojami vulgarizmai, paprastesni sprendimai ir raiškos. jei juos išmest, pataisyt galbūt būtų geriau. bet tada tekstas prarastų savo veidą ir mintį, ar ne? aš matyt per rimta tokiems tekstams, pajuokavimams, su šmaikštumo prieskoniais. vis dėl to nemušiu balo smarkiai. jums trejetas, nes juk Viešpats trejybę myli -
3
Beje, geltonąją spaudą aš ne tik skaitau, bet ir rašau :D Čia jos nė kvapo. Jei kalba apie perteklinę frazę, tai reikėtų skirti geltonąją spaudą nuo realijų.
Ačiū :)
Įdomiausia, kad vertinimo kriterijai neturi nieko bendro su užduotimi :)
Kam tada ji reikalinga? Elegija verlibru...šaldyti kovarniai. Išbraukite!
Fantastikos skyrelis :D
1. kovarnių priešmirtinės konvulsijos - raiškos spalvingumas, emocinis laukas, technika (?) (max 2 balai): melancholijos man pasirodė nedaug. daugiau juoko pro ašaras. vis šioks toks emocinis fonas. fantazijos įdėta. šiaip, kūrinėlis smagus ir, tarkime, nevisai tiesmukas. lengvutis. bet nelabai rimtas. 1,0
2. nomenklatūriniai nutarimai ir jų įtaka lyr. subjekto pasauliui - mintis, jos originalumas, apmąstymo gylis (max 3 balai): truputis geltonosios spaudos, truputis šaržuotų politinių realijų, truputis erotinių sapnų, truputis kalbėjimo prieš publiką konfūzo. ir nedaug gilesnio apmąstymo. 1,2
bendras įspūdis ir balas: kai valdantieji - kovarniai, o opozicija - vištos, kryžminio darbo rezultatai - vaivorykštiniai kiaušiniai. 2,2
Ačiū :)
Labai taiklu dėl "perteklinės frazės". Tik labai jau norėjosi, kad perskaitęs tiek daug tokio sunkiai virškinamo teksto, skaitytojas pagaliau nusišypsotų. :)
Ta krikštamotė su poezija junginyje nuveikė neįmanomą darbą šioje temoje ir ačiū dievui šie tekstai prasmegs skradžiai po velnių nebūtin po savaitės, kai baigsis antras etapas. Taip jiems ir reikia, nes laužyti savo smegenų ląsteles dėl partijų ir suvažiavimų yra susinaikinimas, bet moteriška lytis ko tik nepadarys dėl vyrų. Vyro vakvako, viešpačio.
Gal tik tiesmuka aliuzija į Gražulio frazę buvo perteklinė, manau, pataikaujant užsakovui. Temos užsakovui.
3.5