rašyk.lt: Kūriniai / Edvardas / Numirdami

Išeinantieji mums nelinki nieko,
Bet artimieji pina jiems vainiką.

Išsekę stingsta tyliai baltos lovos –
Dievų šaknis nukirtę ir išrovę.

Paliko daug – laukus, kūtelę, kiemą,
Išeina nieko sau nepasiėmę.

Jie po šapelį mums gėrybes krovė –
Kaip skruzdėlės – nekurdamos gerovės.

Jų išėjimas mūsų neprablaivo –
Į juodą gelmę nyra laiko laivas.

Blogas komentaras Rodyti?

2015-04-18 22:31

Gegutė

.. daug minčių ateina į galvą laidojant. Jos padeda mums susivokti, kad likome gyvi. Kol kas.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2015-04-18 21:03

wrawr

2ra strofa jau tokia tokia tokia klaiki net tragiška
pabaiga irgi klibanti
na bet už
'Išeinantieji mums nelinki nieko,

Bet artimieji pina jiems vainiką. '
3

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2015-04-18 20:27

tictac_it

nieko/vainiką - gražus sąskambis ... o dėl gerovės (vis dar abejojant - kas tai - turėti ar būti ?) tai taip ir neaišku, laiko laivą buriuojant :) 3+

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2015-04-18 18:11

TomKomPotas

pabaiga man nelabai. o su savimi nedaug ką išsinešime po visko, taip 4-

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2015-04-18 15:32

Jie po šapelį mums gėrybes krovė –
Kaip skruzdėlės – nekurdamos gerovės.

Kaip suprasti? juk kūrė tą gerbūvį.
Ir pirmoje strofoje nėra logikos.
Man yrečias ir paskutinis patiko.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2015-04-18 15:03