***

Pro suplyšusią sieną
Ir pravertas duris   
Atėjo Barbora,
Aušros Vartų Madona.

Atėjo pasakyti „Labanakt”
Ir užliejo pievų kvapu.
Aš jaučiu, miego nenoriu.
Noriu, kad liktų Madona,
Užsuptų lyg Mozę Nile.

Pasiimtų ir neštų
Į tą tolimą šalį,
Kur Afroditė, Nefertitė,
Danajė, Mama.

Bet jos pasakė „labanakt”.
Plyšys užsitraukė.
Paliko vėsa ir kvapas
Pievų gėlių, lelijų, alyvų…
Šimtai išskirtinų kvapų.

Jos susiliejo į visumą.
Subėgo akin…
Jos akys lyg gilūs žydri ežerai.
Be dugno, subėgo ir tilpo.         
Bet aš netilpau visai.