Šaltienos receptas

Mamedova gavo laišką iš Kazlas 2.
Mergina nesitikėjo atrasti laiško pašto dėžutėje.
Ko ta paleistuvė galėjo tikėtis?  Ji bjauri kaip buitinė pasaka. Palikim ją ramybėje.
Kas dabar gauna laiškus į pašto dėžutę?  Nusikaltėliai, vagys, tie, kas nemoka mokesčių ir t. t
Tai turėjo išgąsdinti, be sąžinės gyvenantį žmogų.
Kuris jos klientas ryžosi apkaltinti Mamedovą nusikaltimu?
Kas tas klientas, kuris pažįsta nors vieną prostitutę, kuri mokėtu mokesčius arba nemokėtu ir ją persekiotu mokesčių inspektorė Zita?

Kazlas 2 buvo įsitikinęs, kad laišką mergina turi paliesti savo švelniomis žuvyčių nugriaužtomis rankomis.
Kas matė prostitutės rankas, kurios nėra nugraužtos žuvyčių?
Jis nepasinaudojo internetu, nes buvo šventai įsitikinęs, kad šį laišką Mamedova privalo paliesti.
Kazlas 2 įtarė, kad Mamedova nežino kas tai yra internetas.
Ji turėjo ką veikti ir be interneto. Ji buvo žavinga šokėja.
Merginos linkusios save atskleisti šokyje dažnai būna prieinamos vyrams labiau nei tos, kurios nešoka.
Kažkada Kazlą 2 sužavėjo Mamedovos šokis, besiklausant radijo, atrodo, melodija buvo pasiųsta kaip gera žinia iš laidos: „Linkime pasveikti“.
Tai buvo spontaniškas šokis, besisukant vilkeliu, plačiai mosuojant rankomis tarsi klotum lovą dviem... Gražus šokis.
Šokanti mergina niekuo nepriminė prostitutės.
O kas prostitutė? Mokesčiai.
Kažką ispaniškai žavinga Kazlas 2 atrado Mamedovos figūroje. Dievas buvo įdėjęs keletą unikalių detalių.
Žvelgdamas į nuostabią jos figūrą, vyras keletą kartų įsivaizdavo Mamedovą, gulinčią karste, bet tai nebuvo gražu.

Laiške turėjo būti be galo svarbi  žinia Mamedovai.
Kazlas 2, rašydamas popierinį laišką, galvojo, kad žino, kas turi atsitikti.
Jis įsivaizdavo, kad mergina perskaito laišką, ieško telefone Kazlas 2 telefono numerio ir neranda.
Ji turi man skambinti, bet kokiu atveju. Net mirusi ji turi prisikelti ir siekti telefono ragelio., žino ji telefono numerį ar nežino.. Ji privalo man skambinti. Skambink, paleistuve tu...

Mamedova labai atsitiktinai žvilgtelėjo į pašto dėžutę, kur norėjo įmesti kramtomos gumos atliekas.
Ji pamatė voką ant kurio nemokšišku braižu buvo parašyta: „Mamedova“.
Kiek laiko laiškas gulėjo surūdijusioje sunkiai be atsidarančioje skardinėje?
Ji ilgai apžiūrinėjo laišką iš visų pusių
Ji tikėjosi kuo greičiau išeiti į darbą ir viską pamiršti.
Kas sužinojo jos adresą?
Jos dabartinį adresą žinojo septyniolika žmonių.
Kuris išdavė?
Mamedovai atrodė, kad tai išdavystė.
Mamedova po pirmojo vyro paslaptingos žūties, slapstėsi Rudininkų girioje.
Koks tai buvo slapstymasis?
Gyveno medžiotojų trobelėje. Maisto pirkti važiuodavo į miestelį. Autobuso stotelėje slapta fotografuodavo pasirodžiusius žmones, kad vėliau susidorotu su išdaviku. Kaip ji susidoros, jeigu sėdės surištomis rankomis areštinėje? Ji suvokė savo bejėgiškumą, bet vis tiek fotografavo praeivius telefonu.
Ji griebė telefoną. Praeivių nuotraukos. Jų tiek daug, kad rasti išdaviką, parašiusį laišką, bus sunku.
O gal tai žmogus, kuris nori jai pareikšti užuojautą.
Ji slapstėsi nuo žmonių, kurie būtų atėję pareikšti jai užuojautos.
O ji visiškai nesigailėjo pirmojo vyro. Jai buvo tiesiog nusispjauti ar vyras gyvas ar palaidotas.
Ji tik vieno bijojo: būti apkaltinta žiauriu vyro nužudymu  dėl turto ir nepriklausomybės troškimo.
Mamedova labai norėjo turto ir labai nenorėjo, kad jos vyras gyventu.
Apie tai žinojo septyniolika žmonių.

Vieną dieną į medžiotojų namelį pasibeldė vidutinio sudėjimo vyras ir pasakė:
- Aš tave ilgai stebėjau…tu man patinki…gyvenkime kartu…
Miške sėdėti nebuvo prasmės, nes ji paveldėjo tiek pinigų, kad galėjo nusipirkti butą Žirmūnuose.
Ji nebuvo dailininkė, kuri nekentė savo vyro taip, kad nužudytu, bet buvo moteris, kuri neverktu, jeigu vyras ją paliktu.
Moteris pirko butą savo vardu ir legalizavosi Vilniuje, Žirmūnuose.
Po keletos mėnesių vidutinio sudėjimo vyro ieškojo policija, bet nerado, nes jis kabojo labai aukštoje pušyje.

Mamedova atplėšė laišką ir greitai permetė akimis tekstą.
Tai buvo nerimą keliantis vos išskaitoma rašysena parašytas laiškas.
Tokius laiškus gauna morgo darbuotojai su paskutiniu atsikaitymu.
Mamedovai širdis nustojo plakusi  -  ji pagalvojo, kad tai kvietimas į teismą, dėl pirmojo jos vyro arba vidutinio sudėjimo medžiotojo  nužudymo.
Vėl suplakė jos širdis, kada ji pažino Kazlas 2 mielą rašyseną.
Kazlas 2 laiške rašė:
„ Mamedova, balandėli, mes turime susijungti staigiai. Šiandien vakare. “
Mamedova žvilgtelėjo į laikrodį: 15. 23.
“Tu esi mano praeitis ir mūsų ateitis. Nemylėti tavęs negaliu.
Noriu pranešti, kad nebėra kliūčių mylėti vienas kitą. Buvo kliūčių, o dabar nėra.
Paklausi: kokių kliūčių?
Prisimeni kaip aš sudaužiau mūsų klasės draugą Babajų, kada šis pasišaipė iš mūsų meilės?
Jis pirmas garsiai pasakė: “Mamedova žvaira”. Tu akivaizdžiai žvaira, mano miela, bet tai, patikėk manim, neturi jokios reikšmės mūsų draugystei. Kad tarpas tarp dantų jai atsirado nuo ankstyvo bendravimo su vyrais. Tai neįrodoma, tai kiekvienos moters sažinės reikalas, kam ji atveria burną.
Tu gal prisimeni Babajų? ”

Toliau tekstas išsilieja nuo ašarų, krentančių ant išblukusio popieriaus.

“Atsisėsk ir pagalvok apie raudonus burokėlius. Prisimink Smilgius ir kaip mes ravėjome burokėlius. Platus laukas ties upe ir ten mes po lietaus juokiamės iš kiekvienos smulkmenos.
Juokiamės.
Praeina neaukštas vaikinas, vos keldamas batus iš purvo. Štai šitas kreivom kojomis ir buvo Babajus.
Jis gulėjo kruvinas žolėje.
Tu šaukei ir stūmiai mane nuo savęs. Taip stumei. Ranką sulenk. Sušuk: Tavo rankos iki alkūnių kruvinos. Garsiau. Dar Garsiau.
„ Tu sugadinai sau gyvenimą…tu sugadinai man gyvenimą. Tu užmušei žmogų, Ką tu padarei???
„Tai buvo … tik burokėliai, kvailė, 
Babajus pasakė, kad tu žvaira, nes neatskiri kraujo nuo burokėlių.
Patikėjai?
Verkei, bet ne todėl, kad jis pavadino tave žvaira.
Žinau, kad tu verkei, nes jis išėjo.
Aš sėdėjau visas kruvinas burokėliais, bet tu manęs nesigailėjai.
Tu buvai  pasiruošusi bėgti paskui jį.
Paskui Babajų.
Atleidau tau, nes tu nespėjai manęs įsimylėti.
Tiesiog pritrūko laiko.
Tu buvai mylima, o tu pati dar manęs nemylėjai.
Ne aš jį nužudžiau.
Taip, aš pavydėjau, bet nežudžiau.
Taip, mes pietavom ir valgėm šaltieną. Iš kur žinai? Jeigu tu viską žinai apie šaltieną, tada tu žinai, kad po pietų aš sugrįžau namo, tuojau po pietų.
Nežinau ar tu aplankai jo kapą.
Kapą to, kuris šaipėsi iš mūsų meilės.
Tu gal netiki, kad tie, kas šaipėsi iš mūsų meilės, galėjo numirti?
Dabar tau nebeliko kliūčių mane mylėti, nes tik aš, tas, kuris mylėjo tave visą gyvenimą liko gyventi, o tas, kuris tyčiojosi – grabe, kape.
Tu visada įkvėpdavai mane.
Visada šalia tavęs jaučiausi protingas, gražus ir stiprus. ”

Mamedova nebegalėjo skaityti toliau – ašaros nevalingai riedėjo skruostais link jos šventinio palto sagų.
- Koks čia laiškas? – paklausė Budulajus, vietinis kunigas. – Kodėl verki, Mamedova?
- Išlošiau keno – loto
- Aš irgi lošiu, bet niekada neišlošiu. Gal tik išrinktieji laimi? Kiek gi išlošei?
- Ai...
- Suprantu, kad dėl tiek tik verkti norisi...

Ar mylėjai mane Kazlai 2?
Viską prisiminė Mamedova.
Palaidojusi mylimąjį Babajų ji ištekėjo už pirmo pasitaikiusio, kurio nemylėjo.
Pirmas, kas pasitaikė buvo Kazlas 2.
Vestuvės buvo puošnios.
Kada Kazlas 2 nešė ją per tiltą, Mamedova paprašė:
“Važiuojam į kapus. Aš noriu aplankyti vieną kapą. ”
Jis ilgai nesutiko.
Kapuose aš raudojau, nesman buvo gaila gyvenimo, kurio nepragyvenau su mylimu ir dabar pati veržiuosi į gyvenimą be mylimo žmogaus.
Kazlas 2 per vestuves gėrė ir šokdino Dočkutę, Babajaus seserį, kuri atvažiavo į vestuves iš Anglijos.

Po mėnesio išlydėjau Kazlą 2 į Angliją, nes namuose darbo nebuvo, jis turėjo du bilietus į vieną pusę, bet aš nevažiavau.
Kas į Angliją išlydėjo Kazlą 2?
Jeigu atvirai tai Kazlą 2 išlydėjo Dočkutė.
O jūs nežinojot? 
Prieš dieną ji atėjo į jo kambarėlį ir išėjo nėščia.

O kitą vakarą  Kazlas 2 vakarieniavo su Mamedova.
Išgėrė jie gyvą velnią nebrangių gėrimų.
Mamedova nešėsi rankoje “viengerkas”, nors buvo šalta ir gatvese vėjas nešiojo butelių duženas.
Kaip verkė ir šaukė viena tamsoje: „ Arūnai, Arūnai“.
Kazlas 2 buvo užsidaręs tualete, nes slapta lyg koks šešiolikmetis skambino Dočkutei.
  Ji žinojo kodėl šaukė Arūnai, nes Arūnas buvo Siparis 2.
Žinoma, jis buvo atsitiktinis vienišumo ir mergaitiško keršto įrankis.
Siparis 2 beprotiškai gerai  bučiavosi, todėl paliko neišdildomą įspūdį nepatyrusiai švelnumo Mamedovai. .
Mamedovą visą laiką norėjo bučiuotis su Sipariu 2, kol iš Anglijos sugrįš Kazlas 2.
Kazlas 2 nežinojo, kad Siparis 2 taip  moka bučiuotis.
Mes dažnai nežinome savo priešininkų ir negalime jiems pažvelgti į akis.
Kazlui 2 viena prostitute sake, kad jis bučiuojasi vidutiniškai.

Kazlas 2 dingo Anglijoje kaip į vandenį.
Jis atsiuntė paliktai žmonai iš Anglijos  dovanų.
Labai brangių dovanų: aukso žiedą, kurį gerai apžiūrėjus pasirodė alavinis, skraidantį kilimą, kurio buvo tik nuotrauka ir instrukcija, kaip gelbėtis, jeigu kilimas sustos 100 m aukštyje, nykštuko kepurę, kuri dvokė supuvusiais obuoliais, kurią užsidėjus supuvę obuoliai užkrisdavo ant ausų ir žmogus tapdavo negirdimas. O šita ištvirkusi Aladino lempą, patrynus siklinį šoną  pasirodydavo du pripučiami sex partneriai.
Tai buvo daiktai, kurie netilpo į sveiko proto merginos svajonę.

Mamedova suvokė savo vaidmenį gyvenime, pažiūrėjusi gerą lietuvišką filmą.
Pagaliau ji uždavė sau klausimą: ar man reikalingas Siparis 2, kuris yra vedęs vyras?
Kam tau vedęs vyras, kuris kasdien bučiuojasi su Sipariene 3?
Niekas negali paneigti: Siparis 2 moka bučiuotis.
Mamedova buvo jauna ir už Sipario 2 bučinius atidavė viską, ko vyras prašė.
Mamedova nviską atidavė, o Siparis 2 vis prašė ir prašė.
Ar ne per daug aš moku, už bučinius?

Vieną vakarą, gulėdama ant šitos gėlėtos sofos ji patrynė  iš Anglijos atvežtą Aladiną.
Lempos šviesoje iššoko puikiai mokantys bučiuotis du nauji partneriai.
O tai nulėmė Sipario 2 likimą.

Mamedova nutarė atsikratyti bučinių instruktoriumi.
Per vakarienę žvakių šviesoje ji pavaišino Siparį 2 šaltiena su ciano kalio padažu.
Kol padažas pradėjo veikti, Mamedova išdrįso pasibučiuoti su Sipariu 2, pažadėti jam savo širdį, du vaikus, namą Maljorkoje, o visa kitą laukė iš jo, vyro, kuris mokėjo tik bučiuotis.

Siparis 2 sugrįžo pas žmoną, ją apšaukė ir, pasijutęs blogai, mirė ant Siparienės 3 rankų. Mirdamas jis suprato, kad nereikėjo jam tos šaltienos valgyti.

Mamedova susitvardė, nubraukė ašarą ir, palaukusi, kol vietinis kunigas Budulajus, dings už vyrų tualeto durų, perskaitė laiško pabaigą:

„ Netylėk. Ateinu viską sužinoti. Ateinu po daugelio tylos metų. Mes privalom vienas kitam viską atvirai papasakoti. “

Mamedova prisiminė šaltienos receptą, tik pagalvojo, o ciano kalį gal galima įdėti į arbatą?
Kazlas 2 taip mėgdavo arbatą.