2020 metai privatus Druskininkų morgas.
Savininkas išvyko barstyti pelenų į vandenyną.
Du apsauginiai rūko vėjo ir lietaus nepasiekiamoje užuovėjoje.
Raudonu sprandu apsauginis iškiša galvą iš užuovėjos ir ilgai žiūri į dangų, kur laisvai sklando krankliai.
- Parodyk, ką tu dovanoji savo meilužei ir aš parodysiu. Oi, kiek aš tau parodysiu.
Miesto kultūros organizatorė Dočkutė puiki moteris nepamirštama visų renginių dalyvė, todėl išradinga meilužė ir nepralenkiama duonos su sviestu valgytoja, atvežė iš Ratnyčios į Druskininkus meno paženklintą parodą meilužiams ir meilužėms: „ Alkis ir aistra“. Parodos pagrindą sudarė mylimiesiems dovanotos dovanos.
Dočkutės vyras Babajus, kurio ne vienas eksponatas puikavosi parodos salėse mėgo meilužių dovanų žanrą ir pats niekada nepraleisdavo progos apdovanoti jam palankią moterį, džiaugėsi ir dovanomis, kurias gaudavo žmona Dočkutė.
Babajus, duodamas interviu vietiniam laikraščio korespondentei Gerelytei, štai ką pasakė užsisegdamas švarką:
- Gerelytė, štai tau už darbus: kvepėk per amžius. Kvepalai tai atskiras žanras. Pasakysiu pagal Majakovskį: „ išsitraukiu iš kelnių plačių, neįkainuojamą daiktą kvepiantį, štai uostyk ir pavydėk ir tai mano dovana tau, mano meile“.
Gerelytei kvepalai – išdavikai. Jos vyras Budulajus nesuklysdavo niekada. Jeigu kas parodydavo dėmesį ir padovanodavo už moteriškus nuopelnus kvepalus, Gerelytės vyras Budulajus savaitei uždarydavo nuodėmingą moterį į rūsį.
Kodėl, Budulajau?
- Taip, tai tiesa, po savaitės kvepalai išgaruoja, bet dar savaitę reikia palaikyti, kad moteris suprastu, jog man, pažemintam vyrui, žymiai lengviau kitoms moterims dovanoti madingus kvepalus apie kuriuos sužinojau tik iš nusikaltėlės Gerelytės. Man patinka jausti, kad žmona, vis silpniau kvepia madingais, bet svetimo skonio kvepalais, todėl dar savaitę laikau Gerelytę rūsio tamsoje ir savo rankomis prausiu ją ūkišku muilu.
Druskininkų turguje buvo pardavinėjami kvepalai, kurie pražudė dvyliką užsieniečių.
Šias kvepalais kvepėjo morgas.